captcha

Jūsų klausimas priimtas

Laisvai samdomų darbuotojų kelias: dirbti namuose ar bendradarbystės centruose?

Įsivaizduokite krepšinio aikštelės dydžio erdvę be sienų, kurioje žmonės nežaidžia, o dirba. Šiandien tokių erdvių, vadinamų bendradarbystės centrais, Lietuvoje yra aštuoni, o pasaulyje – šimtąkart daugiau. Juose nepriklausomi profesionalai dirba kartu ne tik tam, kad sutaupytų, o ir dalintųsi.
kaunas.talentgarden.org nuotr.
kaunas.talentgarden.org nuotr.

Motyvacijos užtaisas

Ko gero, bendradarbystės centrų reiškinys yra vienas geriausių dalijimosi ekonomikos pavyzdžių. Jos esmė, kad vartotojai gali dalintis ar mainytis su kitais vartotojais turimais ištekliais, o verslas į tai kišasi minimaliai. Kiti šio principo pavyzdžiai yra kiekvienam prieinamos platformos „CityBee“, „Vinted“ ar „Dalinuosi.lt“.

Šiuo metu vienas sėkmingiausių bendradarbystės centrų pavyzdžių Lietuvoje yra Kaune įsikūręs „Talent Garden Kaunas“, kuris veikia vos daugiau nei vienerius metus. Jo įkūrėjas Artūras Bulota įsitikinęs, kad ši aplinka motyvuoja dirbti. Anot A. Bulotos, žmogus iš prigimties veikia kaip sociali būtybė. Net ir individualistas negali savęs izoliuoti. Tad žmonės, dirbantys kartu, dalinasi motyvacija ir idėjomis.

„Matydamas, kas vyksta, ką kuria kolegos, kokių rezultatų siekia, gali rasti atsakymus į klausimus, kokia tavo misija, kokie tavo asmeniniai siekiai. Sutinku ir su tuo, jog kartais reikia nurimti ir užsidaryti, kad galėtum dirbti susikaupęs, netrukdomai mąstyti. Tačiau globalėjant pasauliui, socialiniai tinklai mus verčia būti ekshibicionistais. Tai yra mūsų amžiaus maras“, – paklaustas apie darbą susikaupus pasakoja A. Bulota.

Kokie žmonės taps rezidentais, tokia ir galimybė vertei susikurti, todėl svarbus etapas yra jų atranka. „Mes nusprendėme, kad teisingas kelias yra Nojaus laivo principas: nei vienos dominuojančios specialybės, kuo įvairesni specialistai“, – bendradarbystės centrų darbuotojus apibūdina A. Bulota.

Vienintelis vienijantis kriterijus turėtų būti gebėjimas uždirbti pinigus savo talentu.

Naudingi kontaktai

Pirmoji darbo erdvė be sienų „Hub Vilnius“ Lietuvoje atsidarė 2010 m. Vilniuje. Jos įkūrėjas yra socialinio verslo konsultantas ir daržininkyste mieste užsiimantis Mindaugas Danys. Anot jo, svarbiausias tokio darbo pliusas yra tas, kad vienoje erdvėje dirba daug įvairiausių įmonių atstovų.

Specialistai, dirbantys kartu su kitais, gali sutaupyti laiko savo verslui reikalingų kontaktų paieškoms. „Bendradarbystės centrai suteikia galimybę išplėsti ir palaikyti socialinius bei profesinius ryšius, surasti subrangovus ir verslo partnerius, įgyti papildomų žinių“, – pasakoja M. Danys. Kitas kelias – dirbti iš namų, tačiau tada žmogus mažiau socializuojasi ir praranda galimybę prisidėti prie naujo projekto.

Nebeveikiančio „Hub Vilnius“ įkūrėjas pasakoja, kad savo veiklos rezultatus ir poveikį nariams matuodavo įgyvendintais projektais, duotais ir gautais patarimais, informacijos ir užsakymų dalinimusi, net bendrų verslų kūrimu. „Pavyzdžiui, pigesnių tarptautinių pinigų perlaidų startuolis „Transfer Go“ susikūrė būtent iš bendradarbiavimo centre užmegztų kontaktų. Tokių pavyzdžių yra ir daugiau – „Dragdis“, „TrackDuck“ ir kiti“, – sako M. Danys.

„Hub Vilnius“ šūkis buvo: „Ateini dėl darbo vietos, pasilieki dėl bendruomenės“. Naujasis „Vilnius Tech Park“, kuris atsidarys Sapiegų parke šių metų rudenį, taip pat planuoja įkurti 100 vietų bendradarbystės centrą“, – tvirtina M. Danys.

Puoselėdamas savo gebėjimus ir siekdamas tobulėjimo, žmogus žiniomis praturtina ne tik save, bet ir aplinkinius. Šiuo požiūriu individas ir gauna, ir duoda.

Valstybinis sektorius irgi nesnaudžia

Inovacijos ir kūrybiškumas šiandien yra esminiai konkurencinio pranašumo matai. Tad organizacijos, siekiančios konkuruoti rinkoje, turėtų pereiti nuo „kabinetinio“ bendravimo prie bendradarbiavimo.

Socialinio projekto „Gabus“ įkūrėjas Mantas Žalkauskas šiuo metu dirba švietimo sektoriuje. Anot jo, bendradarbiavimo principas yra pritaikomas kone visose organizacijose. Tačiau jis veikia sąlyginai geroje ekonominėje ir socialinėje atmosferoje, kada nėra griežtos skubos.

Dirbdamas su mokyklomis jis pritaiko bendradarbiavimo koncepciją, kad būtų atviriau kalbama apie problemas, keistųsi vidinė organizacijų kultūra ir tarpusavio ryšiai.

„Dažnai bendradarbiavimas taikomas socialinėms iniciatyvoms ar organizacijoms, turinčioms labai seną iš sovietmečio užsilikusią „darbo atskirai“ kultūrą, kurioje baiminamasi, ką pasakys valdžia, o jeigu tai yra mokykla, ką pasakys tėvai“, – pasakoja M. Žalkauskas. Tai tampa paprasčiau, kai į procesą įtraukiama kuo didesnė įvairovė. Kai visi organizacijos nariai susirenka kartu ir pradeda diskutuoti, ką jie nuo šiol darys, tai pakeičia tarpusavio ryšį ir supratimą. Toks būdas gali padėti spręsti įvairias problemas ir organizaciniu, ir valstybiniu lygmeniu.

Paklaustas apie bendradarbystės vertybes M. Žalkauskas atsakė, kad kai žmogus nusprendžia nusiimti kaukę ir pradėti bendrauti kaip žmogus su žmogumi, o ne kaip kabinetas su kabinetu arba institucija su institucija, įvyksta pokytis. Dar labai svarbu drąsa, nes naujovės nesukelia malonių emocijų, tačiau tada reikia drąsos žengti pirmuosius žingsnius ir tiesiog pasitikėti procesu.

Priklauso nuo požiūrio

Bendradarbystės centrų idėja turi nemažai prieštarų. Rodos, aktyviai dalinamasi informacija, tačiau gali trūkti individualios erdvės. Taip pat ugdomas komandinis darbas, tačiau nuolatinis kontaktas su kitu žmogumi ne visiems priimtinas. Ir galiausiai, nors bendradarbystės centrai yra ekonomiški, bet juose sunku susikoncentruoti.

Socialinės psichologijos ekspertės, Vilniaus universiteto lektorės dr. Ritos Rekašiūtės-Balsienės nuomone, žmogus iš prigimties yra socialinis gyvūnas ir žmonių grupė, kuriai jis priklauso, yra labai svarbi. Pagal statistiką, pasaulyje vienišių yra vos 7–10 proc., tad dauguma žmonių nori jausti bendrystę tiek asmeniniame gyvenime, tiek darbe.

„Kai visi panašūs darbuotojai susiburia į vieną vietą, jie susiduria su konkurencija. Kaip tą jiems sekasi suvaldyti, yra individualus dalykas“, – sako Vilniaus universiteto lektorė. Ekspertė pabrėžia, kad susibūrimas gali sumažinti sąnaudas, pavyzdžiui, patalpų nuomos arba santykių su valdžia palaikymo. Vietoj vieno žmogaus gali eiti keli su ta pačia nuomone. Jeigu tai visiems neša naudos, tai bendradarbiavimas veikia sklandžiai.

Kitų ekspertų teigimu, atviros erdvės palengvina bendravimą, bet, jeigu žmogui tai nepriimtina, sienų pašalinimas neprivers jo nei bendradarbiauti, nei būti atviru ar tuo labiau padėti kitam.

Kita vertus, ne visi bendradarbystės centrai siekia kurti kultūrą, o tik užsiima nuoma. Nuo to nukenčia žmonių motyvacija ir bendra atmosfera. Šiuo požiūriu didesnę naudą gali gauti tik patalpų šeimininkas uždirbdamas iš nuomininkų.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...