captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pirmą kartą pristatoma valdžios sektoriaus finansų tvarumo ataskaita

Esamas Lietuvos valdžios sektoriaus skolos lygis nėra tvarus – po 20 metų jis, jeigu nebūtų rengiami ir įgyvendinami struktūrinius pokyčius inicijuojantys teisės aktai, gali viršyti 54 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), rodo pirmą kartą atliktas valdžios sektoriaus finansų tvarumo nepriklausomas vertinimas. Be to, ir toliau skolos lygio tendencija yra spartėjančiai kylanti, teigiama pranešime spaudai.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Valstybės kontrolės, kaip fiskalinės institucijos, atliktas vertinimas pateikia nepriklausomą požiūrį į valdžios sektoriaus finansų tvarumą 2016–2036 metais. Vertinimu siekiama sustiprinti supratimą apie ilgojo laikotarpio valdžios sektoriaus išlaidas, rizikos veiksnius, makroekonominį stabilumą ir darnią ūkio plėtrą, atskleisti būsimų valdžios sektoriaus įsipareigojimų naštą.

Antradienį pristatytoje ataskaitoje pažymima, kad Lietuvos pozicija, palyginti su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis, fiskaliniu ir makroekonominiu požiūriu šiuo metu yra palanki, tačiau esminių prielaidų tokiai aplinkai išsilaikyti ilguoju laikotarpiu, jeigu nebūtų struktūrinių pertvarkų, nėra.

Skaičiavimai rodo, kad galiojančios teisės aplinkoje iki 2036 m. su amžiumi susijusios išlaidos, apimančios išlaidas pensijoms, sveikatos apsaugai, ilgalaikei sveikatos priežiūrai ir švietimui, Lietuvoje išaugs 2 proc. BVP. Valdžios sektoriaus skola nuo 2016 m. nuosaikiai mažės, tačiau nuo 2024 m. dėl išlaidų, susijusių su amžiumi, ir vadinamojo sniego gniūžtės efekto, skola ir vėl ims sparčiai didėti. Per dešimtmetį ji išaugs apie 20 proc. BVP. Pažymima, kad, jei visi valstybės įsipareigojimai bus finansuojami, tai bus labai sunku užtikrinti, kad projektuojama skola dar keliasdešimt metų atitiktų valdžios sektoriaus finansų tvarumo kriterijų ir neviršytų 60 proc. BVP.

Pasak fiskalinės institucijos ekonomistų, skolos lygis mažėtų, jeigu būtų griežtai laikomasi fiskalinės drausmės taisyklių, tačiau tokiu atveju išaugtų rizika, kad didesnė visuomenės dalis atsidurs žemiau skurdo ribos. Mokesčių didinimo rizika taip pat yra maža tik valdžios sektoriaus skolos augimo sąskaita. Vienu metu užtikrinti tvarų skolos lygį, mažus mokesčių didinimo ir skurdo rizikos rodiklius neįmanoma, tad, atsižvelgiant į projektuojamas tendencijas, svarbu priimti sprendimus ir laiku spręsti problemas.

Tarptautinio valiutos fondo, Pasaulio banko, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos teigimu, stebėti, ar užtikrintas efektyvus finansų valdymas ir fiskalinė drausmė ilgalaikėje perspektyvoje, yra vienas iš nepriklausomų fiskalinių institucijų veiklos tikslų. Šios institucijos funkcijas Valstybės kontrolė atlieka nuo 2015 metų.
 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close