captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ekonomistų nuomonės dėl NT ir automobilių mokesčių išsiskyrė

Nekilnojamojo turto (NT) ir automobilių mokesčiai Lietuvoje turėtų prasmę tik tuomet, jei atitinkamu dydžiu mažėtų, pavyzdžiui, darbo jėgos mokesčiai, sako „Nordea Bank Lietuva“ Baltijos šalių tyrimų padalinio vadovas Žygimantas Mauricas. Savo ruožtu ekonomistas Romas Lazutka teigia, kad didelei daliai žmonių situacija nuo to nepagerėtų: koks skirtumas – ar gauti mažiau pinigų dėl darbo jėgos mokesčių, ar iš kiek didesnio darbo užmokesčio patiems susimokėti, pavyzdžiui, automobilių mokestį.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Naujoji finansų ministrė Rasa Budbergytė teigia, kad ekonomikos augimo nestabdantys nekilnojamojo turto bei automobilių mokesčiai Lietuvoje anksčiau ar vėliau turės būti įvesti.

„Aš galvoju, kad, žinoma, ne iki rinkimų, bet po rinkimų reikės peržiūrėti mokesčių sistemą, plėsti mokestinę bazę tikriausiai teks. Yra per daug apmokestinama darbo jėga. Kaip pažymi tarptautiniai ekspertai, gali būti įvesti mokesčiai, kurie nekenkia ekonomikos augimui. Prie jų priskiriami nekilnojamojo turto, taip pat aplinkos mokesčiai.

Manau, kad mes niekur nedingsime ir turėsime galvoti, kaip nepakenkdami ekonomikai turėsime bandyti juos įvesti“, – po susitikimo su prezidente Dalia Grybauskaite pirmadienį žurnalistams sakė R. Budbergytė.

NT mokestis valstybės biudžeto negelbės

Gegužės viduryje paskelbtose Europos Komisijos (EK) rekomendacijose Lietuvai siūloma mažinti mokestinę naštą mažai uždirbantiems asmenims, perkeliant ją kitiems šaltiniams, kurių apmokestinimas palankesnis augimui, ir tai galėtų būti NT ir automobilių mokesčiai. Įvesti šiuos mokesčius Lietuvą ne vienerius metus ragina ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF).

„Lietuvoje nesusitvarkoma su pajamomis: įmonėse jos nėra apskaitomos, todėl savininkai gauna dideles pajamas, nuo jų sumoka mažai mokesčių, tuo metu darbuotojai gauna nedidelius atlyginimus ir sumoka didelius mokesčius.

Pirmiausia reikėtų sutvarkyti šią situaciją, tuomet NT mokestis nebūtų toks reikalingas. Be to, mokestis yra ne ramstis bendram valstybės biudžetui, NT mokesčio paskirtis – papildyti savivaldybių biudžetus ir pajamas panaudoti vietos, kurioje yra NT, infrastruktūrai gerinti“, – aiškina R. Lazutka.

Savo ruožtu N. Mauricas teigia, kad toks NT mokestis, kokį jį įsivaizduoja politikai, yra netikslingas. Pasak ekonomisto, reikėtų apmokestinti žemę, infrastruktūrą. Be to, anot Ž. Maurico, įvedant NT mokestį, reikėtų taikyti kuo mažiau išimčių, nes jei nuo jo, pavyzdžiui, bus atleidžiami neįgalūs, pensinio amžiaus asmenys, kiti netruks apgaule pasinaudoti tokiomis išimtimis.

„Apskritai su NT mokesčiu Lietuva lengvai nesusitvarkys, kol kas netgi nėra bendro NT registro. Didelis klausimas, kas bus daroma su valstybės valdomu turtu. Neaiškūs turto vertinimo kriterijai.

Tie, kurie būstą perka už paskolas, negali nuslėpti tikrosios turto vertės, kaip tai gali padaryti disponuojantys šešėliniais pinigais. Taigi mokestis, užuot apmokestinęs turtinguosius, gali kelissyk apmokestini tuos, kurie viską atlieka skaidriai. Be to, surenkama suma bus nedidelė, palyginti su administravimo sąnaudomis“, – sako jis.

Jau brangiai mokame už degalus

Ekonomisto Ž. Maurico teigimu, kad automobilio mokestis būtų surenkamas efektyviai, jį reikėtų sieti su kokiu nors kitu produktu, be kurio atsirastų papildoma rizika.

„Pavyzdžiui, automobilio mokestis turėtų būti siejamas su technine apžiūra ir jos metu surenkamas. Nesumokėjęs mokesčio vairuotojas negautų techninės apžiūros talono, o be jo – draudimo, tad nelaimės atveju jam tektų mokėti visą sumą.

Tačiau jei tai bus atskiras mokestis, kils grėsmė, kad gyventojai jo nemokės“, – sako Ž. Mauricas.

Savo ruožtu ekonomistas R. Lazutka automobilių mokestį vertina neigiamai, nes, lyginant su gyventojų pajamomis, Lietuvoje degalai dėl didelio akcizo yra labai brangūs, o viešasis transportas yra prastas.

„Tokį mokestį būtų galima labiau pateisinti nebent tuomet, jei jis būtų labai diferencijuotas.

Kai yra apmokestinti degalai, žmogus gali juos pirkti ir automobilį naudoti savo išgales, priešingai nei tuo atveju, kai yra apmokestintas pats automobilio turėjimo faktas“, – kalba R. Lazutka.

Kiek šie mokesčiai gali būti veiksmingi?

Ž. Mauricas pažymi, kad esama aibės tyrimų, įrodančių, kad NT ir automobilių mokesčiai yra mažiau žalingi ekonomikai nei darbo ar pelno apmokestinimas.

„Jie nėra nežalingi ekonomikai, kaip sakė ministrė, o Lietuvos valstybė iš tų mokesčių turėtų naudos tada, jei lygiagrečiai atitinkamu dydžiu būtų mažinami ypač darbo jėgos mokesčiai, gerokai lenkiantys Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) šalių vidurkį. Ilgainiui poveikis būtų teigiamas, tačiau svarbu, kad tie mokesčiai būtų lengvai administruojami, nes būtent šiuos mokesčius yra sunku įvesti, tai kainuoja nemažus pinigus.

Norint juos įvesti, reikia turėti gerai funkcionuojančias informacines sistemas, įvairius registrus – tam, kad pavyktų užtikrinti mokesčių surinkimo efektyvumą. Kitų šalių pavyzdžiai rodo, kad sėkmingiau šiuos mokesčius surenka tos šalys, kurios turi didelę kontrolę, ypač kurių visuomenės turi didelę savikontrolę“, – tikina ekonomistas.

Savo ruožtu R. Lazutka abejoja tokių mokesčių nauda, net jei atitinkamai mažėtų darbo jėgos apmokestinimas.

„Didžioji dalis žmonių dirba, tai koks skirtumas, ar ta suma bus nuskaičiuota kaip darbo užmokesčio mokestis, ar žmonės, gavę atlyginimą, susimokės automobilių mokestį. Daliai žmonių, kurių pagrindinis pajamų šaltinis yra darbo užmokestis, nebus didelio skirtumo“, – sako jis.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...