captcha

Jūsų klausimas priimtas

Per metus iš šešėlio pavyko ištraukti beveik 70 mln. eurų

„Sodros“ duomenimis, per vienerius metus iš šešėlio pavyko ištraukti iki 68 mln. Eur darbo užmokesčio (DU), o iš šios sumos –  iki 27 mln. Eur mokesčių, nevertinant natūralaus atlyginimų augimo.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

2015 metais buvo sudarytas beveik 40 tūkstančių įmonių sąrašas, į kurį buvo įtrauktos įmonės pagal atrinktus kriterijus, iš kurių pagrindinis – įmonėse mokami mažesni nei minimali mėnesinė alga (MMA) atlyginimai. Visoms šioms įmonėms institucijų specialistai išsiuntė pranešimus, kuriuose informuojama, kad siekiant įsitikinti, jog darbo užmokestis mokamas skaidriai, jų gali būti paprašyti pateikti papildomus dokumentus ir paaiškinimus.

Iš bendro sąrašo „Sodros“ įmokų administratoriai atrinko 3 717 įmonių, su kuriomis buvo dirbama nuodugniau: jų vadovams buvo išsiųsti klausimynai, kuriais siekta išsiaiškinti, ar įmonės gali padidinti atlyginimus savo darbuotojams.

N. Mačiulis: ne visi supranta, kodėl šešėlis – blogai

Anot vyriausiojo banko „Swedbank“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio, Lietuvos įmonių ir piliečių gyvenimas šešėlyje yra gerai žinoma ir įsisenėjusi problema. „Džiugu, kad pastaruoju metu galime stebėti teigiamas tendencijas. Deja, ne visada suvokiama, kad nelegalių prekių vartojimas, pajamų slėpimas ir mokesčių vengimas kenkia ne tik visuomenei ir valstybei, bet, galiausiai, atsisuka ir prieš tuos, kurie bandė gauti trumpalaikės naudos“, – pabrėžia ekspertas.

Ekonomisto nuomone, dažnai manoma, kad už priežiūrą ir reguliavimą atsakingos institucijos sukuria tik biurokratinę naštą ir trukdo įmonėms efektyviau dirbti. Tačiau, pasak N. Mačiulio, vis daugiau šių institucijų Lietuvoje siekia ne suvaržyti ir nubausti, o padėti ir nukreipti įmones teisinga linkme.

„Įsibėgėjantis oficialaus darbo užmokesčio ir užimtumo augimas rodo, kad vis daugiau įmonių renkasi skaidrią veiklą. Spartėjantis eksporto ir visos Lietuvos ekonomikos augimas rodo, kad daugelis įmonių gali būti konkurencingos ir mokėdamos mokesčius bei socialinio draudimo įmokas“, – mano N. Mačiulis.

Mažesnės pajamos – mažiau darbo stažo pensijai

„Kova su šešėliu aktuali ne tik valstybės mastu, bet ir tiesiogiai atsiliepia kiekvieno žmogaus gyvenimui. Sutikdami gauti mažesnes nei minimali mėnesinė alga pajamas, žmonės kartu už tokį darbą sutinka sukaupti ir mažiau stažo, kuris būtinas pensijai. Vieneri metai darbo stažo sukaupiami tik tokiu atveju, jei per vienerius metus gaunamų pajamų suma yra ne mažesnė nei 12 MMA. Jei per 12 mėnesių susidaro, pavyzdžiui, tik 9 MMA dydžio pajamų suma, sukaupiami tik 9 mėnesiai darbo stažo; jei 6 MMA – 6 mėnesiai ir taip toliau“– aiškinama Valstybinės darbo inspekcijos pranešime spaudai,

„Sodra“ primena, kad būtinasis darbo stažas, reikalingas norint gauti viso dydžio paskaičiuotą senatvės pensiją, yra 30 metų, o nesukaupus minimalaus – 15 metų – darbo stažo pensija išvis negali būti skiriama.

Vien pernai iš beveik 17 tūkst. senatvės pensiją skirti paprašiusių žmonių kas ketvirtas neturėjo sukaupęs būtinojo 30 metų darbo stažo.

„Sodra“: įmonės linkusios taisyti situaciją

„Sodros“ Įmokų administravimo skyriaus vadovas Laimonas Rudys pasakojo, kad išnagrinėjus informaciją ir kilus abejonėms dėl įmonių pateiktų argumentų, kodėl negali būti padidinti atlyginimai, „Sodros“ teritorinių skyrių darbuotojai kvietė įmonių vadovus į pokalbius, tikrindavo apskaitos dokumentus, darbo grafikus, pinigų srautus ir vertino, ar pateikti duomenys tikslūs, ar nebandoma suklaidinti specialistų.

„Tenka susidurti su įvairiomis įmonėmis. Vienos jų bando išsisukinėti, kitos nereaguoja, tačiau dažniau situacija pagerėja, darbdaviai padidina darbo užmokestį darbuotojams, sureguliuoja veiklą, atsakingiau valdo darbo laiko apskaitą, kitus procesus įmonėje“, – pastebi L. Rudys.

Darbą palengvina tai, kad tarpusavyje bendradarbiaudamos įstaigos aktyviai keičiasi informacija: „Sodra“ duomenis gali perduoti VMI specialistams, kurie išsamiai tikrina buhalterinę apskaitą, taip pat VDI specialistams, kurie prižiūri darbuotojų darbo sąlygų ir darbo laiko kontrolės bei kitus procesus.

VDI pateikia rezultatus:

  • Į bendrą sąrašą pateko apie 40 tūkst. įmonių, kuriose 2015 metų pradžioje dirbo beveik 300 tūkst. žmonių.
  • Daugiau nei 120 tūkst. tų įmonių darbuotojų tuo metu gavo mažesnį nei MMA darbo užmokestį.
  • Po metų, 2016 m. kovą, mažiau nei MMA gaunančių darbuotojų skaičius stebėtose įmonėse sumažėjo 20 tūkst. – iki 99,5 tūkst.
  • Statistiškai atlyginimai šiose įmonėse ūgtelėjo apie 15-17 proc.
  • Per metus atlyginimų suma stebėtose įmonėse padidėjo iki 68 mln. Eur.
  • Papildomai surinkta iki 27 mln. Eur mokesčių.
  • „Sodra“ nuodugnius stebėjimus ir platesnius veiksmus atliko daugiau nei 3,7 tūkst. įmonių.
  • Jose metų pradžioje dirbo apie 66 tūkst. darbuotojų, iš kurių 25 tūkst. gavo mažiau nei MMA.
  • Per metus tokių darbuotojų sumažėjo 6 tūkst. – iki 19 tūkst.
  • „Sodros“ papildomai stebėtose įmonėse atlyginimai išaugo 17 proc.
  • Vien po pirminio pranešimo atlyginimus pakėlė kiek daugiau nei 7 proc. įmonių (iš beveik 40 tūkst.), o tarp tų, kurioms buvo siunčiami klausimynai, į pokalbius kviečiami vadovai (tokių atrinkta apie 3,7 tūkst.) – beveik 18 proc.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...