captcha

Jūsų klausimas priimtas

Darbuotojams ruošiamos trumpesnės atostogos

Jeigu Seimas pritars naujam Darbo kodeksui (DK), kasmetinės atostogos bus skaičiuojamos ne kalendorinėmis, o darbo dienomis. Dėl to visi darbuotojai atostogaus trumpiau.
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

Darbuotojų atstovai sako, kad nauja tvarka bus ne tokia palanki dirbantiesiems. Tačiau naujo kodekso rengėjai tikina, kad darbuotojams bus garantuojamas tokios pačios trukmės poilsis. Siūloma naujove esą tik suvienodinama atostoginių mokėjimo tvarka.

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką dirbantiesiems paprastai suteikiamos 28 kalendorinės atostogų dienos. Viena atostogų dalis negali būti trumpesnė nei 14 kalendorinių dienų (per jas paprastai praeina 10 darbo dienų).

Likusias 14 dienų atostogų darbuotojas turi teisę imti dalimis, kad ir po vieną dieną ir visas jas – darbo dienas. Taigi, dabar darbuotojai teoriškai gali atostogauti 24 darbo dienas.

Seimo svarstomame naujame DK numatyta, kad darbuotojams suteikiamos ne mažiau kaip 20 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę). Bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 10 darbo dienų.

Tiesa, DK taip pat įtvirtinta tokia nuostata: jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip keturių savaičių trukmės atostogos.

Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė pripažįsta, kad dėl kasmetinių atostogų skaičiavimo naujas DK darbuotojams mažiau palankus nei galiojantis dabar.

„Kaip sprendimas jau kaip ir priimtas, sutartas. Aišku, situacija nepagerinama, bet kadangi į DK buvo žiūrima kaip į vieningą dokumentą, o dabar tokio nebeliko, tai net nežinau, ką dar galima pakomentuoti. Manau, kad rinktis atostogas kalendorinėmis dienomis žmogui yra geriau. Mūsų nuomonė tokia“, – komentavo pirmininkė.

Ji svarstė, kad galbūt skaičiuojant atostogas darbo dienomis, darbdaviams reikės mažiau pakaitinių darbuotojų, taip pat bus mokama mažiau atostoginių.

„Iš tikrųjų Seime yra galbūt 99 proc. darbdavių. Taigi jie suinteresuoti savo verslu ir, aišku, nenori žmonių padėties pagerinti, nors jų deklaracija graži.

Projektas stumiamas buldozerio principu, nemąstant. Ir jei pakalbintumėte Seimo narius, kad ir dirbančius Socialinių reikalų ir darbo komitete, tai pamatytumėte, kad jie kartais nesuvokia už ką balsuoja.

Mes palaikome prezidentės nuomonę, kad nėra kur skubėti su socialinio modelio priėmimu. Dėl dokumento turi turi sutarti visoms pusės, kad jis būtų bent subalansuotas. O dabar tokie siūlymai teikiami, kad grįžtama atgal ir tai yra nesuprantama“, – įsitikinusi G. Gruzdienė.

Vienas iš naujojo DK rengėjų advokatas dr. Justinas Usonis nesutiko su nuomone, kad jį priėmus darbuotojai atostogaus mažiau. Jis pabrėžė, kad darbuotojams siūloma garantuoti tiek pat poilsio – t. y. ne mažiau kaip 4 savaites atostogų, naujame dokumente esą tik suvienodinamas atostoginių skaičiavimas.

Paklaustas, kodėl pasiūlyta atostogas skaičiuoti kitaip, advokatas DELFI sakė, kad galiojant dabartinei tvarkai kyla ginčų, kaip skaičiuoti atostogas savaitgaliais, be to esą pasitaiko ir piktnaudžiavimo atvejų, skiriasi darbuotojų padėtis.

„Einantys atostogų visas ištisas 28 d. atostoginius gauna už dvidešimt darbo dienų. Tie, kurie eina nuo pirmadienio iki penktadienio, atostoginių gali gauti ir už 24 d. Taigi, truputėlį daugiau, o tai nevienodas mokėjimas. Taigi, toks ir buvo pagrindinis argumentas, kad reikėtų suvienodinti skaičiavimą“, – aiškino advokatas.

Be to, pasak jo, kad aiškumo dėlei tokios tvarkos prašė darbdaviai, o darbuotojai „lyg ir neprieštaravo, nes šiaip niekas lyg nesikeičia žmogui“.

„Tarybiniais laikais po 1 dieną atostogų niekas neduodavo, jų buvo einama ilgam laikui. Ta problema nebuvo tokia opi. O dabar nėra teisinga kai atostoginiai skirtingi, todėl reikia skaičiuoti, mano galva, darbo dienomis, tada išeina vienodai“, – sakė pašnekovas.

Jis taip pat abejojo, kad DK gali priimti dar šis Seimas. Be to, kai kurie nauji parlamentarų pasiūlymai nėra apgalvoti ir iškreipia pradinį sisteminį reguliavimą.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...