captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuvoje – vienas sparčiausių atlyginimų šuolių ES, bet uždirbame bene mažiausiai Europoje

Lietuva atsidūrė sąraše valstybių, kuriose šių metų pradžioje darbo jėgos kaina augo labiausiai. Nepaisant to, lietuviai, kaip ir bulgarai, rumunai ar latviai, yra mažiausius atlyginimus gaunantys europiečiai.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Valandos darbo kaina tiek euro zonoje, tiek Europos Sąjungoje pirmąjį šių metų ketvirtį augo 1,7 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį euro zonoje darbo jėgos valandos kaina išaugo 1,3 proc., o ES – 2 proc., skelbia Europos statistikos biuras.

Statistikai šį rodiklį skaičiuoja atsižvelgdami į atlyginimus ir su jais nesusijusias išlaidas darbo jėgai. Taigi atlyginimai euro zonoje pirmąjį ketvirtį augo 1,8 proc., o kitos išlaidos – 1,5 proc. O paskutinius tris praėjusių metų mėnesius – 1,5 ir 0,7 proc. atitinkamai.

Europos Sąjungoje valandiniai atlyginimai augo 1,7 proc. (2,1 proc. praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį), o kitos išlaidos – 1,6 proc. (1,3 proc. praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį).

Labiausiai euro zonoje valandos darbo jėgos kaina išaugo pramonėje (2 proc.), statybose (1,4 proc.) ir paslaugų sektoriuje (1,7 proc.). ES mastu didžiausi pokyčiai taip pat pastebėti būtent šiose ūkio šakose.

Pirmąjį šių metų ketvirtį sparčiausiai darbo valandos kaina augo Rumunijoje (10,4 proc.), Bulgarijoje (7,7 proc.), Estijoje (6,9 proc.), Lietuvoje (6,1 proc.) ir Latvijoje (4,7 proc.). Nuosmukis užfiksuotas Italijoje (-1,5 proc.) ir Kipre (-0,3 proc.).

Tiesa, Lietuva, kaip ir kitos valstybės, kur užfiksuotas didžiausias darbo jėgos kainos augimas, yra tarp tų ES šalių, kurių gyventojai uždirba mažiausiai. 2015 metų duomenimis, Lietuva pagal darbo jėgos kainą lenkia vos dvi valstybes – Bulgariją ir Rumuniją. Sąrašo pabaigoje atsidūrė ir Latvija. Tik Estijai iš sąraše minimų valstybių pasisekė kiek geriau – pernai pagal darbo jėgos kainą buvo 10 nuo galo.

Valandos darbo jėgos kaina 2015 metais (Eur):

Europos statistikos biuras/Darbo jėgos kaina Europoje 2015

Vysimės dar kelis dešimtmečius?

500 eurų – tokia, „Nordea“ vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, turėtų būti „norma“, kiek gyventojas į rankas gauna per mėnesį. Minimalią algą gaunančio žmogaus darbo vietos išlaikymas jau dabar kainuoja panašiai (apie 460 eurų), tačiau jis „pačiupinėja“ vos 300 eurų.

Tam, kad greičiau pasivytume jei ne ES atlyginimų, o bent jau Estijos vidurkį, bet nenuskriaustume Lietuvos įmonių, Ž.Mauricas siūlo mažinti darbo jėgos apmokestinimą.

„Jo reikia, jo stabdyti negalima, tačiau negalime sau leisti, kad darbo kaštai augtų sparčiausiai Europos Sąjungoje ilguoju laikotarpiu. Jeigu dar dvejus trejus metus toks kilimas bus, tai verslui bus iššūkių“, – kalbėjo ekonomistas.

Darbo jėgos kaina galėtų brangti po 3–4 proc., tačiau tai nereiškia, kad tik tiek turėtų augti ir atlyginimas „į rankas“ – mažinant darbo jėgos apmokestinimą, šešėlinę ekonomiką, jis galėtų augti ir sparčiau.

Tačiau, nesiėmus jokių priemonių, Lietuvai gali prireikti ir kelių dešimtmečių, kad pasiektų bent 50 proc. ES atlyginimų vidurkio.

„Darbo jėgos judėjimas vis laisvėja, išvažiuoti iš Lietuvos tampa vis lengviau, Londonas yra tapęs antra Lietuvos sostine. Tai kelia iššūkių, todėl darbo užmokestis dar turi potencialo kilti“, – Ž.Maurico teigimu, tik procentine išraiška atlyginimų augimas atrodo įspūdingai.

Jis taip pat pabrėžė, kad kapitalo, kaip ir žmonių, judėjimas yra laisvas, todėl, pernelyg sparčiai kylant atlyginimams, nukentės Lietuvos verslo konkurencingumas.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...