captcha

Jūsų klausimas priimtas

Statistika: Lietuva išlieka energetiškai priklausoma nuo importuojamo organinio kuro

Lietuva ir toliau išlieka energetiškai priklausoma nuo importuojamo organinio kuro. Energetinės priklausomybės rodiklis 2015 metais sudarė 75,9 proc. ir vis dar gerokai viršijo Europos Sąjungos (ES) vidurkį, kuris yra 53,4 proc., rodo išankstiniai Lietuvos statistikos departamento duomenys. 
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Bendrosios šalies kuro ir energijos sąnaudos 2015 m. sudarė 7,137 mln. tonų naftos ekvivalentu ir, palyginus su 2014 m., išaugo 1,6 proc. Šalies vartotojų poreikiams tenkinti naudojami tiek šalies, tiek importuoti kuro ir energijos ištekliai.

Nors 2015 m. importo poreikis padidėjo 12,7 proc., tačiau, įvertinus eksportuojamą kurą ir energiją, šalies grynasis importas padidėjo 3,4 proc., teigiama Statistikos departamento pranešime.

2015 m. didžiausią bendrųjų šalies kuro ir energijos sąnaudų dalį sudarė žalia nafta ir naftos produktai – 36,4 proc. bei gamtinės dujos – 29 procentus.

2015 m., palyginti su 2014 m., Lietuvoje atsinaujinančių energijos išteklių gamyba padidėjo 7,7 proc. Mūsų šalis jau nuo 2014 m. viršijo Europos Sąjungos išsikeltą tikslą iki 2020 m. padidinti energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių dalį galutiniame energijos suvartojime iki 20 proc.

Lietuvoje 2014 m. šis rodiklis sudarė 23,9 proc., palyginti su ES vidurkiu – 16 procentų.

Statistikos departamento analitikų vertinimu, didžiausią atsinaujinančios energijos potencialą turi kietasis biokuras.

2015 m. didžiausias jo kiekis buvo suvartotas elektrai ir centralizuotai tiekiamai šilumai gaminti – 48,4 proc. bei namų ūkiuose – 40,8 procento.

Iš visų elektrai ir centralizuotai tiekiamai šilumai gaminti naudojamų kuro rūšių pastaraisiais metais nuolat augo kietojo biokuro panaudojimas. 2015 m., palyginti su 2014 m., kietojo biokuro sunaudojimas elektros ir šiluminės energijos gamybai padidėjo 30,1 proc.

Kasmet, plečiantis vėjo jėgainių parkui, Lietuvoje vis daugiau pagaminama elektros panaudojant vėjo energiją. Šalyje dabar veikia jau 21 vėjo jėgainių parkas ir 125 pavienės mažesnės galios vėjo jėgainės. Bendra sumontuota galia siekia 432 megavatų.

2015 m. vėjo jėgainės pagamino daugiau kaip 810 mln. kilovatvalandžių elektros energijos, arba 26,8 proc. daugiau nei 2014 m., ir sudarė 16,4 proc. visos šalyje pagamintos elektros energijos, arba daugiau kaip 6,7 proc. šalyje suvartotos elektros energijos.

Tuo tarpu vandens jėgainės 2015 m. pagamino 349,6 mln. kilovatvalandžių elektros energijos, tai yra 12,2 proc. mažiau nei 2014 m.

Nors Lietuvoje saulės energijos potencialas nėra didelis, 2015 m. į elektros tinklus patiekta 73,3 mln. kilovatvalandžių elektros energijos, kurią pagamino saulės jėgainės. Šis kiekis yra panašus į buvusį prieš metus – 73 mln. kilovatvalandžių elektros energijos.

2015 m., palyginti su 2014 m., elektros energijos poreikis Lietuvoje padidėjo 1 proc. ir sudarė 12, mlrd. 140,6 mln. kilovatvalandžių. Išaugo pramonės, statybos, žemės ūkio ir gyventojų elektros energijos poreikis. Palyginti su 2014 m., elektros energijos gamyba šalyje padidėjo 12,2 proc. ir sudarė 4 mlrd. 932,9 mln. kilovatvalandžių.

Iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminta 34 proc. visos pagamintos elektros energijos.

Vis dažniau energijai gaminti panaudojamos biodujos. 2015 m. jų buvo pagaminta 49,1 mln. kubinių metrų, tai yra 11,8 proc. daugiau nei 2014 m.

Anot ekspertų, biodegalų naudojimas mažina tiesioginę aplinkos taršą. Biodyzelinas ir bioetanolis – labiausiai Lietuvoje paplitusios biodegalų rūšys. 2015 m. transporte buvo suvartota 65,5 tūkst. tonų biodyzelino ir 15 tūkst. tonų bioetanolio. Biodegalų suvartojimas, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo 9,1 procento.

2015 m., palyginti su 2014 m., galutinis energijos suvartojimas sumažėjo 0,3 procento. Galutinių vartotojų struktūroje didžiausią dalį užima transporto ir namų ūkių sektoriai, kuriuose 2015 m. buvo suvartota atitinkamai 38,4 ir 28,3 proc. energijos.

Pramonės sektoriaus dalis galutinės energijos suvartojimo struktūroje sudarė 18,5 proc. Transporto sektoriuje daugiausia sunaudota dyzelino – 1,3 mln. tonų, namų ūkių sektoriuje – biokuro – 2,5 mln. kubinių metrų bei centralizuotai gautos šiluminės energijos – 4 mlrd 998 mln. kilovatvalandžių.

Kelių transporte 2015 m. buvo sunaudota daugiau nei 1,6 mln. tonų degalų, iš kurių 79,9 proc., sudaro kelių dyzelinas, 12,6 – automobilių benzinas, 7,5 proc. – suskystintos dujos Pastaraisiais metais dyzelino populiarumas augo – 2015 m. jo sunaudota 9,1 proc. daugiau nei 2014 m. Benzino paklausa išaugo 2,3 proc., o suskystintų dujų – sumažėjo 5,2 proc.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...