captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vertinant įmonių kaitą kurortuose, didžiausias nestabilumas nustatytas Palangoje

Kurortams pradedant vasaros sezoną, specialistai skaičiuoja, kaip sekasi Palangoje, Birštone, Neringoje ir Druskininkuose veikiantiems verslams. Didžiausia įmonių kaita ir daugiausiai bėdų, tokių kaip turto areštas ar bankrotas, turi įmonės Palangoje. Manoma, kad tai gali lemti ir aukštas kainas kurorte, nes dirbti trumpam nusiteikę verslininkai nori greito uždarbio.
A. Kubaičio (BFL) nuotr.
A. Kubaičio (BFL) nuotr.

Šią vasarą kurortuose pasitinka iš viso beveik 1600 įmonių. Išsiskiria Palanga, kuri kol kas apytuštė, tačiau ji pirmauja ir pagal naujų įmonių įsteigimą, ir pagal bankrutavusių, jau likviduotų skaičių.

Anot tyrimo, dėl neatsiskaitymo, teismų ir turto areštų į Palangos verslininkus jau „kreiviau“ žiūri ir tiekėjai, ir kredito įstaigos. O tai – sukuria problemų, susidaro uždaras ratas.

„Druskininkuose yra stabilių įmonių, veikiančių daug metų, jų yra daug daugiau. Mūsų skaičiavimais, čia būtų daugiau nei 40 išskirtinio stabilumo įmonių. Palangoje tokių įmonių tik tai 19. Ir kiekvienais metais vasarą atsiranda naujos įmonės, jų atsiranda daugiausiai Palangoje. O po to visus metus atsiranda ir problemų“, – aiškina UAB „Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojas Borisas Chijenas.

Palangos savivaldybės teigimu, verslo kaita – iki dešimtadalio įmonių – natūralus procesas.

„Kadangi įmonę įsteigti ir ją uždaryti yra gan nesudėtingas procesas, tai taip, tą procesą pastebime, bet vėl gi reikėtų žiūrėti ne į priežastį, kodėl, bet ar verslininkas pageidauja investuoti ir plėsti savo verslą Palangoje, ar jis tik tai pageidauja momentinių pinigų“, – sako Palangos savivaldybės Ekonominės plėtros skyriaus vedėja Ramunė Urbonienė.           

Daugiausiai pelno mokesčio į biudžetą pernai sumokėjo Druskininkuose veikiančios įmonės. Palangos verslai – treti, po Birštono. Druskininkai aplenkė Palangą ir su gyventojų pajamų mokesčiu, nors įmonių čia daugiau nei Druskininkuose. Esą galima manyti, kad Palangoje cirkuliuoja daugiau neapskaitomų grynųjų, o darbuotojai gauna mažesnes algas nei druskininkiečiai.

Investuotojai keturiuose kurortuose – daugiausiai vietiniai, jiems svarbi vieta.

„Natūralu, kad turistų traukos centras turi įtakos, kiek bus galima sezono metu užsidirbti, vykdant konkrečią veiklą“, – teigia VšĮ „Versli Lietuva“ projektų vadovė Živilė Baušien                

„Tiesioginės užsienio investicijos didėjo, taip ženkliai didėjo tik tai Druskininkuose, nuo 2011 m. iki dabar jos paaugo dvigubai. Tačiau lyginant su didžiaisiais ar pramoniniais miestais, tai yra labai maža dalis tų sukauptų užsienio investicijų. Reiškia, jeigu ir vyksta investicijos, jos yra labiau vietinės investicijos“, – aiškina VšĮ „Investuok Lietuvoje“ Regionų plėtros grupės vadovė Rugilė Andziukevičiūtė.

Užsienio investuotojai savivaldybėse esą pasigenda konkretaus žmogaus, kuris angliškai galėtų atsakyti apie sklypus, privatizuojamus objektus.

Gyventojams lietuviški kurortai geri, tik esą brangūs.

„Man labai patinka Birštonas. Kuo? Mažas miestelis, mažai žmonių, gražios vietos labai, puikūs Nemuno vingiai“, – sako kalbinta moteris.

„Niekada į Palangą, tikrai. Mūsų būna fotografų seminaras rudenį Nidoje ir šiaip mėgstu nuvažiuoti ten, kur niekas netrukdo, kur gali ramiai būti“, – teigia kalbintas vyras.

„Palangoje esu gyvenęs, geriausia Palanga būtų. Kodėl? Na, ten smėlis, jūra, reiškiasi, viskas gaivina“, – aiškina kitas vyras.

Pagal statistiką, daugiausiai poilsiautojų pernai buvo Druskininkuose – beveik 300 tūkst.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...