captcha

Jūsų klausimas priimtas

Terminams spaudžiant, „Lietuvos geležinkelių“ ateitis tebėra neaiški

Priekaištų iš prezidentės dėl pertvarkų vengimo ir negebėjimo susikalbėti su Europos Komisija (EK) sulaukę „Lietuvos geležinkeliai“ (LG) sako savo iniciatyva negalintys vykdyti EK pasiūlymo išskaidyti bendrovę. Tai – įmonės akcininkės, valstybės, prerogatyva, pažymi LG generalinio direktoriaus pavaduotojas Albertas Šimėnas. Savo ruožtu LG kontroliuojančios Susisiekimo ministerijos vadovas Rimantas Sinkevičius sako, kad infrastruktūros valdymo išskaidymas į atskiras įmones nėra vienintelis galimas pertvarkos modelis.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

„Valstybe valstybėje virtusių LG vengimas persitvarkyti ir negebėjimas susikalbėti su EK mums visiems gali atsieiti ne tik milijonines baudas, bet ir pašlijusią šalies reputaciją“, – savo metiniame pranešime praėjusią savaitę kalbėjo Dalia Grybauskaitė.

Paminėdama negebėjimą susikalbėti su EK, prezidentė turėjo mintyje situaciją dėl vadinamosios Rengės bylos. LRT.lt primena, kad 2008 metais LG išardė Rengės geležinkelio ruožą, o 2010 metais „Orlen Lietuva“ dėl to pateikė skundą EK. 2013 metų kovą EK pradėjo oficialų tyrimą dėl galimo LG piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi.

Joks sprendimas dėl susiklosčiusios situacijos tuomet nebuvo priimtas, todėl EK iškėlė ultimatumą. Gegužės viduryje EK konkurencijos komisarė Margrethe Vestager, susitikusi su susisiekimo ministru R. Sinkevičiumi, davė mėnesį apsispręsti dėl to, ką Lietuva darys – turi būti pateiktas sprendimo būdas, kitaip grasinama skirti baudą (nuo 9,5 mln. iki 42 mln. eurų) ir įpareigoti atstatyti išardytą Rengės ruožą.

„Lietuvos geležinkeliai“: mes negalime priimti sprendimo

LG generalinio direktoriaus pavaduotojas A. Šimėnas sako, kad prezidentė, išreikšdama priekaištą dėl pertvarkų vengimo, omenyje turėjo LG išskaidymą į savarankiškas įmones arba kokį kitą esminį bendrovės reorganizavimą.

„LG pritaria ir remia prezidentės nuostatą padidinti LG veiklos efektyvumą bei jos konkurencingumą tarptautinių vežimų rinkoje. Tačiau bendrovės veiklos pertvarkymas bei reorganizavimas – nelengvas uždavinys, juolab kad geležinkelių pertvarka ES šalyse pareikalavo didesnės valstybės paramos nacionalinių geležinkelių sektoriui, o, pavyzdžiui, Estijoje geležinkelių sektorius po jo reformų iš esmės buvo sužlugdytas“, – kalba A. Šimėnas.

Tačiau šių klausimų sprendimas, kaip pabrėžia jis, priklauso ne LG, o akcininkės – valstybės – kompetencijai.

Savo ruožtu susisiekimo ministras R. Sinkevičius pažymi, kad racionaliausias sprendimas susidariusioje situacijoje dėl LG yra laikytis ES priimtų teisinių normų, bet įmonės išskaidymo, apie kurį kalba EK, jis nevadina vienareikšmiai tinkamiausiu sprendimu.

„Bus atsižvelgta į ES teisės aktų, ketvirto geležinkelių paketo nuostatas, tačiau jose numatytas veiklos ir infrastruktūros valdymo išskaidymas į atskiras įmones nėra vienintelis galimas pertvarkos modelis. Rengiantis LG pertvarkai bus išnagrinėta kitų ES šalių, ypač Vokietijos įmonės „Deutsche Bahn“, patirtis“, – senkant EK nustatytam terminui kalba susisiekimo ministras.

Tikėtina, pasak ministro, kad 4-tas geležinkelių paketas bus oficialiai paskelbtas dar šiemet. Jo įgyvendinimui numatytas terminas – 2 metai po paskelbimo.

Dividendų tikisi iš įmonių, iš kurių neturėtų?

Metiniame pranešime D. Grybauskaitė pabrėžė ir mažą valstybės įmonių kapitalo grąžą.

„9 mlrd. eurų vertės turto ir 40 tūkst. darbuotojų indėlis į šalies ekonomiką siekia vos 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Ypač valstybinių įmonių kapitalo grąža smuko miškininkystės ir transporto sektoriuose. 42 nepajudinamos urėdijos veikia chaotiškai ir neefektyviai.

39 valstybinės įmonės į biudžetą nesumoka nė euro dividendų. Prisidengiant valstybei svarbaus ekonominio projekto statusu siekiama tik privilegijų ir lengvatų. Šių įmonių lėšomis perkama žiniasklaida, jos tampa ilgamete užuovėja partiniams bedarbiams, žmonoms ir uošviams“, – kalbėjo šalies vadovė.

Vyriausybės teigimu, valstybės valdomų įmonių indėlis į šalies BVP neturėtų būti vertinamas vien tiesioginės bendrosios pridėtinės vertės kūrimu. Pavyzdžiui, energetikos, susisiekimo sektoriaus valstybės valdomų įmonių veikla akivaizdžiai turi įtakos ir privataus sektoriaus bendrovių, savo verslo plėtojimui besinaudojančių valstybės turtu, veiklos efektyvumui bei jų indėliui į BVP. Ekspertų vertinimu, 2015 metais jau vien sėkminga Klaipėdos uosto ir su juo susijusių bendrovių veikla generavo apie 6,5 proc. BVP.

„Tenka konstatuoti, kad visoms valstybės valdomoms įmonėms formuoti pelno augimo užduotį, kaip svarbiausią rodiklį, yra neįmanoma, nes tos 40 valstybės valdomų įmonių vykdo specialiuosius įpareigojimus – veiklas, užtikrinančias valstybės socialinių ir strateginių tikslų įgyvendinimą ar viešųjų paslaugų teikimą.

Specialieji įpareigojimai – tai valstybės valdomų įmonių funkcijos, kurių įmonė nesiimtų vykdyti komerciniais pagrindais arba tai darytų už didesnę kainą, nei yra nustatyta“, – aiškina vyriausybės atstovai.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...