captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kiprui pagalbą siūlo įtakinga stačiatikių Bažnyčia

Įtakinga Kipro stačiatikių Bažnyčia siūlo pagalbą, kad palengvintų skolų naštą – perduoti Bažnyčios turtą vyriausybės žinion. Tokį žingsnį Bažnyčios vadovas žengė po to, kai parlamentas atmetė su euro zona sutartą pagalbos planą, pagal kurį turėjo būti įvesti iki 10 mokesčiai už Kipro bankuose laikomus didesnius negu 20 tūkst. eurų indėlius.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Įtakinga Kipro stačiatikių Bažnyčia siūlo pagalbą, kad palengvintų skolų naštą – perduoti Bažnyčios turtą vyriausybės žinion. Tokį žingsnį Bažnyčios vadovas žengė po to, kai parlamentas atmetė su euro zona sutartą pagalbos planą, pagal kurį turėjo būti įvesti iki 10 proc. mokesčiai už Kipro bankuose laikomus didesnius negu 20 tūkst. eurų indėlius.

Euro zona tvirtina, kad siūlymai Kiprui – suteikti 10 mlrd. eurų paskolą – galioja, nors ir parlamentas atmetė indėlių apmokestinimo planą.

„Galioja ir sąlygos, pagalbos dydis ir reikalavimas mažinti skolas, kamuolys Kipro aikštėje“, – sakė euro zonos pirmininkas Joroenas Dijsselbloemas.

Tuo metu prie Kipro parlamento susirinkę žmonės liko patenkinti deputatų balsavimu. Už nebalsavo nė vienas parlamentaras, 19 balsuojant susilaikė.

Parlamentarai kitaip negu šantažu euro zonos ir TVF pasiūlyto gelbėjimo plano nevadina. Jų neįtikino finansų komiteto bandymas švelninti sutartį – apmokestinti tik didesnius negu 20 tūkst. eurų indėlius. Bet liko įsipareigojimas už 10 mlrd. eurų paskolą įvesti bent 6,75 proc. mokestį visiems Kipro bankuose laikomiems indėliams.

Pasak Kipro spaudos vyriausybė mėgins su skolintojais ieškoti kompromiso, parlamentui atmetus planą finansinė euro zonos ir TVF pagalba tapo nepasiekiama. Kipro prezidentas susitiko su šalies politinių partijų lyderiais, centrinio banko vadovu, aptarti atsarginiai variantai. Pagalbą siūlo bažnyčia, kuri yra didžiausia žemės savininkė saloje, turi akcijų įmonėse ir bankuose.

 „Visą bažnyčios turtą perduodame šalies žinion, kad paremtume kipriečius, kad nežlugtų bankų sistema. kad atsistosime ant savo, o ne užsieniečių kojų“, – kalbėjo Kipro arkivyskupas Chrizostomos.

Bet lėšų užsienyje ieškoma. Išvakarėse Kipro prezidentas skambino Vladimirui Putinui, prašydamas pagalbos. Rusijos ir Kipro spauda spėja, kad Rusijos dujų monopolininkė „Gazprom“ gali pervesti lėšų į Kipro banko sąskaitas mainais į dalį pelno iš šios salos priekrantėje esančių energetikos išteklių telkinių eksploatavimo.

Tiesa, atvykęs į Maskvą finansų ministras pirmiausia bando įtikinti Rusiją švelninti jau suteiktos 2,5 mlrd. eurų paskolos sąlygas, atidėti grąžinimo terminą. Aplinkybės ne pačios geriausios - spėjama, kad braškančiuose Kipro bankuose privatūs Rusijos indėlininkai ir bendrovės laiko daugiau negu 30 mlrd. dolerių. Todėl indėlių apmokestinimo planas Kremlių papiktino, o indėlininkus varo į neviltį. Rusijos piliečiai, tarp jų ir verslo magnatai, siekiantys išvengti apmokestinimo, pinigus laiko Kipre, jų lėšos gali sudaryti nuo trečdalio iki pusės visų indėlių Kipro bankuose. Baiminantis, kad indėliai gali masiškai pradėti plaukti iš Kipro bankai uždaryti tikriausiai iki savaitės pabaigos, nedirba vertybinių popierių birža.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...