captcha

Jūsų klausimas priimtas

Finansų rinkų specialistė: Neapmokestinęs indėlių Kipras gali paveikti ir Lietuvos ketinimus dėl euro

Antradienio vakarą Kirpo parlamentas nepritarė siūlymui apmokestinti indėlius. Jei šalis visai atmestų šį planą, pasitikėjimas Kipru ir visa euro zona gali susvyruoti, o tai turėtų įtakos ir Lietuvos ketinimams įsivesti eurą 2015 m., LRT radijo laidai „Ryto garsai“ tvirtino  Danske banko Finansų rinkų departamento direktorė Giedrė Gečiauskienė.
EPA-ELTA nuotr.
EPA-ELTA nuotr.

Antradienio vakarą Kirpo parlamentas nepritarė siūlymui apmokestinti indėlius. Jei šalis visai atmestų šį planą, pasitikėjimas Kipru ir visa euro zona gali susvyruoti, o tai turėtų įtakos ir Lietuvos ketinimams įsivesti eurą 2015 m., LRT radijo laidai „Ryto garsai“ tvirtino  Danske banko Finansų rinkų departamento direktorė Giedrė Gečiauskienė.

Kipras kito plano, kaip spręsti krizę, ir neturi. Euro zonos lyderiai tam, kad Kiprui būtų skirta 10 mlrd. eurų finansinė pagalba, iškėlė sąlygą – pritaikyti vienkartinį indėlių apmokestinimą. Taip būtų galima surinkti papildomus 6 mlrd. eurų.

Paskelbus apie planus apmokestinti indėlius, tūkstančiai protestuotojų išėjo į Kipro gatves, reikalaudami balsuoti prieš. Itin kritiškai  tokius svarstymus vertino ir Rusija, kurios daug gyventojų ir įmonių turi didelius indėlius Kipre. Prieš šį planą antradienį balsavo 36 parlamentarai, 19 susilaikė. Kipro prezidentas trečiadienį sušaukė skubų partijų lyderių pasitarimą dėl tolesnių galimų veiksmų sprendžiant krizinę situaciją.

Plano „B“ neturi

Danske banko Finansų rinkų departamento direktorė LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ išvardijo tris svarbiausias priežastis, kodėl Kipras atsidūrė tokioje padėtyje.

„Pagrindinė Kipro problemų priežastis yra ta, kad bankų sektorius yra išties didžiulis. Įvairiais vertinimais jis viršija ekonomikos dydį 7–8 kartus. Tokio didelio finansų sektoriaus neturi nė viena euro zonos šalis. Kita problema, kad apie 37 proc . dalis indėlių ateina iš užsienio, pirmiausia iš Rusijos, bet ir iš kitų šalių. Užsienio indėlininkai nėra linkę ilgai užsibūti vienoje vietoje: jeigu jie pajunta problemas konkrečioje šalyje, lengvai perkelia savo indėlius kitur.

Trečia iš svarbių priežasčių yra ta, kad Kipre net 50 proc. paskolų yra išduota užsienio įmonėms ir gyventojams. 40 proc. viso paskolų portfelio, kuris sudaro 120 proc. Kipro bendrojo vidaus produkto, yra išduota Graikijos įmonėms ir gyventojams. Graikija pati susidūrė su didžiulėmis problemomis, šioje šalyje blogų paskolų skaičius auga iki 25 proc., tai ir lemia, kad Kirpo bankai susiduria su nemokumo problemomis ir jiems yra reikalinga rekapitalizacija“, – kodėl Kiprui prireikė paramos ir kodėl tai bandyta daryti indėlininkų sąskaita, aiškino G. Gečiauskienė.

Pasak finansų rinkų specialistės, Kipras užsienio indėlininkams buvo patrauklus dėl dviejų priežasčių. Pirmiausia, šalies mokesčių sistema yra gana laisva, nuosaiki ir palanki. „Dėl šios priežasties užsienio įmonės buvo linkę steigtis Kipre, ir ši šalis daug metų buvo laikoma mokesčių rojumi. Kita priežastis – gana nuosaiki bankų priežiūra, ne toks griežtas, kaip kitose euro zonos šalyse, pinigų plovimo prevencijos priemonių taikymas“, – komentavo G. Gečiauskienė. Jos teigimu, Rusija nėra pajėgi išspręsti Kipro problemų dėl to, kad reikalinga suma yra didelė. Bankams rekapitalizuoti reikia apie 10–12 mlrd. eurų.

Beje, ELTA trečiadienį cituoja „EUbusiness“, pranešantį, kad Kipro finansų ministras Michalis Saris antradienį išvyko į Maskvą. Pagrindinis vizito tikslas – aptarti 2,5 mlrd. eurų paskolą, kurią Maskva Nikosijai pratęsė su 4,5 proc. palūkanomis. M. Saris tikisi palūkanas sumažinti ir pratęsti paskolą nuo 2016 iki 2020 metų. 

Lietuvai, G. Gečiauskienės manymu, kol kas nereikėtų bijoti krizės Kipre įtakos. „Tai tolima ir maža šalis, paramos dalis iš Europos Sąjungos yra sąlyginai maža, lyginant su parama Graikijai ir kitoms valstybėms. Problema gali atsirasti vėliau, jei parlamentas dar kartą ir galutinai atmes šį siūlomą planą. Plano „B“, tiesą sakant, nėra. Tuomet pasitikėjimas Kipru, euro zona rinkų dalyvių akyse gali susvyruoti. Turint omenyje, kad Lietuva siekia įsivesti eurą 2015 m., taip pat tikriausiai turėsime svarstyti, į kokią euro zoną norime patekti. Taigi ta įtaka būtų labai netiesioginė ir atsirandanti per pasitikėjimo klausimus“, – sakė G. Gečiauskienė.

Lietuvai išeitų į naudą

Kiprui apmokestinus indėlius, sumažėtų Lietuvos įmonių, kurios siekia susimažinti mokestinę naštą ir steigiasi Kipre, tad ilgesniame laikotarpyje didėtų iš mokesčių surenkamos biudžeto pajamos.

Antradienį paskelbtoje savo apžvalgoje „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rašė, kad vienokio ar kitokio indėlių apmokestinimo Kiprui išvengti greičiausiai nepavyks – galbūt mažesni indėlininkai nukentės mažiau, o stambieji – daugiau. „Tai susiję ir su tuo, jog Kipras yra ne tik populiari ofšorinių kompanijų steigimo vieta, bet ir dėl šiek tiek per daug atsainaus požiūrio į pinigų kilmę mėgstama Rusijos verslininkų pinigų laikymo vieta. Todėl sunku tikėtis, kad artėjant rinkimams Vokietijos politikai rizikuos savo rinkėjams pasiūlyti Rusijos oligarchų pinigų gelbėjimo planą už vokiečių mokesčių mokėtojų pinigus“, – mano N. Mačiulis.

Kodėl tai aktualu Lietuvai? Ekonomistas vardija, kad Kipras yra trečia pagal populiarumą Lietuvos tiesioginių užsienių investicijų kryptis. Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos įmonės į ten įsteigtas holdingo kompanijas buvo investavusios daugiau nei pusę milijardo – 575 milijonus litų. Tiesa, Kipro bankų sąskaitose esanti suma nėra aiški – ji gali būti ir mažesnė, ir didesnė nei bendros investicijos šioje šalyje. Bet kuriuo atveju, kai kurios Lietuvos įmonės tam tikros „bausmės“ neišvengs.

Lietuvai dar svarbesnis Kipro gelbėjimo programos elementas yra reikalavimas padidinti bazinį pelno mokesčio tarifą nuo dabar galiojančių 10 proc. iki 12,5 procento. „Jei tai taptų realybe, ši šalis būtų šiek tiek mažiau patraukli ir Lietuvos įmonėms, siekiančioms sumažinti savo mokestinę naštą. Šiame kontekste Lietuva turėtų paskubėti patobulinti pelno mokesčio įstatymą – pagaliau visai neapmokestinti reinvestuojamo pelno. Dėl to įmonės turėtų daug mažiau paskatų steigti holdingo kompanijas mažesnių mokesčių valstybėse, o ilgesniame laikotarpyje Lietuvoje didėtų ne tik investicijos, darbo vietų skaičius ir bendrasis vidaus produktas, bet ir iš kitų mokesčių surenkamos biudžeto pajamos“, – teigia N. Mačiulis.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...