captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Achemos grupės“ skyrybos: smulkieji nori parduoti savo akcijas

Vieno didžiausių šalies koncerno „Achemos grupė“ smulkieji savininkai, anksčiau norėję įsigyti bendrovės kontrolinį akcijų paketą, dabar nori parduoti savo valdomas akcijas. Su pačiu koncernu ir pagrindine akcininke, panašu, susitarti nepavyksta, dėl to skyrybų klausimą spręs teismai.
 
K. Vanago (BFL) nuotr.
K. Vanago (BFL) nuotr.

Signataro ir buvusio premjero, koncerno įkūrėjo ir ilgamečio vadovo dr. Bronislovo Lubio našlė Lyda Lubienė nesureikšmina smulkiųjų iniciatyvos. Anot jos, kiekvienas suaugęs asmuo pats sprendžia, kaip elgtis su nuosavybe.

Žeria priekaištus vadovei

Vienas iš smulkiųjų koncerno „Achemos grupė“ akcininkų Adomas Žadeika DELFI pasakojo, kad jis, kaip ir keli kiti smulkieji akcininkai, planuoja trauktis iš koncerno. Kaip vieną pagrindinių tokio sprendimo priežasčių jis įvardina kontrolinį akcijų paketą valdančios L. Lubienės prastą vadovavimą koncernui. Dėl to, akcininko nuomone, koncernas stagnuoja, jo ateities perspektyvos neaiškios.

Pagrindinei akcininkei lojali dabartinė koncerno vadovybė esą slepia nuo smulkiųjų akcininkų svarbią informaciją, ignoruoja jų pasiūlymus, manipuliuoja veiklos rodikliais, neskaidriai skirsto gautą pelną.

„Dabartinė koncerno vadovybė neturi aiškios vizijos, jai trūksta konstruktyvaus dialogo su valstybe. Kryptis, kuria šiuo metu eina koncernas, neatitinka šiuolaikinės verslo logikos – plėtra apsiriboja senomis idėjomis, neatsižvelgiama į pasikeitusią verslo aplinką. Koncerną sudaro daug įmonių, tačiau nė viena jų neturi lyderio pozicijų ir nerodo tokių perspektyvų tarptautiniu mastu“, – vardino pašnekovas.

Be kita ko, jis stebėjosi, kodėl dabartinė „Achemos“ vadovybė, skirtingai nei Lietuvos valstybė, nesibylinėja su Rusijos bendrove „Gazprom“ dėl diskriminacinių kainų už gamtines dujas, pirktas 2006 – 2014 m. laikotarpiu.

„Buvo galima kreiptis į arbitražą ir reikalauti panašios sumos kaip Lietuvos valstybė – t. y. šimtų milijonų eurų. Kodėl tas nepadaryta, niekas nieko nepaaiškino. Teko girdėti, kad „Gazprom“ reikėjo įmonių Europoje, kurios pripažintų, jog dujas iš „Gazprom“ pirko teisingomis kainomis, idant ši turėtų papildomą argumentą teismuose ir ES institucijose.

Mūsų supratimu, tikėtina, kad „Achema“ metų pabaigoje galėjo slapta susitarti su „Gazprom“ ir dėl to nebegali į kreiptis į arbitražą. Galima tik spėlioti, kodėl dabartinė „Achemos“ vadovybė taip pasielgė“, – pasakojo A. Žadeika.

Jis tikino, kad atsiskirti norintys akcininkai neturi intencijų „išimti“ iš paties koncerno ar kitų akcininkų kuo daugiau lėšų. Jiems priimtinos įvairios atsiskyrimo formos, nedarančios žalos nė vienai pusei, nežlugdančios koncerno verslų, pavyzdžiui, atsiskaitymas kitų bendrovių aktyvais.

„Galimas ir toks sandoris, kad smulkiųjų akcijas išpirktų naujas strateginis Vakarų investuotojas. Taip būtų pritraukta ir papildoma patirtis, žinios, verslo sinergijos, koncernas tik sustiprėtų. Tačiau dabartinė įmonės vadovybė nei svarsto šį varianto, nei pati nori išpirkti akcijas. Galbūt jie patys ieško investuotojo, tačiau jokios informacijos apie tai neteikia“, – svarstė pašnekovas.

Siekia tokios pačios kainos

Pasak A. Žadeikos, gindami pažeistas teises koncernui superkant savų akcijas, jis ir dar keturi „Achemos grupės“ smulkieji akcininkai kreipėsi į teismą. Jo prašoma įpareigoti koncerną supirkti smulkiųjų akcininkų akcijas tokia pačia kaina ir sąlygomis, kaip buvo nustatyta 2014 m. teisminiame procese su akcininku Faustu Kriaučioniu, kurio akcijas koncernas nupirko prieš mėnesį. „Įstatymas įpareigoja bendrovę užtikrinti, kad supirkimo procese visi akcininkai turėtų vienodas galimybes parduoti savo akcijas bendrovei.

Tačiau L. Lubienė susitarė, kad pasinaudojusi savo įtaka, mainais už jai suteiktas balsavimo teises, užtikrins pastarajam akcininkui išskirtines akcijų išpirkimo sąlygas“, – komentavo pašnekovas. Pasak pašnekovo, L. Lubienės ir F. Kriaučionio sutartį teismas pripažino negaliojančia, tačiau prisiimtus įsipareigojimus pagrindinė akcininkė įvykdė ir taikos sutartimi koncernas išpirko 87 akcijas (tai būtų apie 4 proc. akcijų paketas) už 59 mln. Lt (apie 17 mln. Eur). A. Žadeikos teigimu, į teismą kreipėsi 6 koncerno smulkieji akcininkų, turintys apie 27 proc. akcijų. Taigi, jei teismas įpareigotų koncerną jas išpirkti tokia pačia kaina, už jas turėtų būti sumokėta apie 150 mln. Eur.

Parkelyje pačią įtikinėjo parduoti

Paklausta, kaip pakomentuotų smulkiųjų akcininkų norą parduoti akcijas, L. Lubienė DELFI teigė, kad tai jai nebuvo naujiena.

„Kiekvienas akcininkas turi savo akcijų paketą – tai yra akcininkų turtas. Ir kiekvienas žmogus, turintis savo turtą, juo labiau suaugęs žmogus, turi teisę, tiek pagal įstatymus, tiek savo nuožiūra su tuo turtu elgtis kaip nori. Smulkieji akcininkai seniai grasinosi pardavinėti, tuo pačiu vertė ir mane parduoti. Kadangi parduodant didesnį akcijų paketą jų vertė auga, iš karto po vyro mirties esu pasakiusi, kad savo akcijų neparduodu ir nematau tam tikslo“, – aiškino verslininkė.

Ji tikino, kad buvo įkalbinėjama parduoti akcijas įvairiais būdais: „Ir p. A. Žadeika, kuris kalbėjosi su jumis, tegul prisimena, kai netoli koncerno „Achemos grupė“, parkelyje mane įtikinėjo, kaip man su dukra reikia parduoti paveldėtas akcijas. Jiems buvo aiškiai pasakyta: norite, pardavinėkite, o man šitokio poreikio nėra“. Anot L. Lubienės, smulkūs akcininkai visada žinojo jos poziciją dėl jų akcijų išpirkimo: „Man nereikia daugiau nei paveldėjau, užtenka to, ką turiu.“

Ji atmetė priekaištus, kad nuo kitų smulkiųjų akcininkų kažkas slepiama ar priimami neskaidrūs sprendimai: „Jie yra delegavę savo valdybos narį Kasparą Jurgelionį, kuris dalyvauja koncerno „Achemos grupė“ valdybos posėdžiuose ir gauna visą informaciją, ir dar daugiau. Sakyčiau, čia yra išgalvotas melas, kad būtų apjuodinti kiti akcininkai arba koncerno vadovai – jie ne kartą griebėsi tokio šmeižto ir melo, eilinį kartą vėl pasinaudoja. Niekas manęs nebestebina dėl jų elgesio ir pasakymų.“

Pašnekovė taip pat stebėjosi dėl akcininkų priekaištų, susijusių su „Gazprom“. „O jūs paklauskite smulkiųjų akcininkų, kada jie buvo koncerno vadovais, AB „Achema“ valdybos nariai, kodėl jie tada nepradėjo arbitražo. P. Romualdas Žadeika buvo ir vadovu, ir valdybos pirmininku. K. Jurgelionis buvo valdybos nariu ir visi kiti veikėjai, kurie šiandien nori parduoti savo akcijas. Tai reikėjo priimti sprendimą, kodėl nepriėmė? Kodėl su juo delsė?“, – sakė L. Lubienė ir paaiškino, kad akcijas dabar norintys parduoti akcininkai patys turėjo ir galėjo kreiptis į arbitražą, bet to nepadarė.

Koncernas „Achemos grupė“ bendrovės interneto puslapyje skelbia, kad praėjusiais metais gavo 814 mln. Eur pajamų ir 101 mln. eurų ikimokestinį pelną. Registrų centro duomenimis, pateiktoje pelno – nuostolių ataskaitoje, „Achemos grupė“ nurodžiusi konsoliduotas 796 mln. Eur pajamas ir 85,6 mln. Eur konsoliduotą grynąjį pelną.

„Achemos grupė“ save vadina nacionalinio kapitalo įmone, valdančia daugiau kaip 50 Lietuvoje ir užsienyje veikiančių bendrovių, kuriose dirba per 4,8 tūkst. darbuotojų.

Koncerno bendrovės produkcija eksportuojama į daugiau nei 40 pasaulio šalių. Registre koncerno akcininkais nurodomi šie asmenys: R. Žadeika, Jūratė Žadeikienė, L. Lubienė (40 proc. akcijų), Viktorija Lubytė (12 proc.), Arūnas Laurinaitis, Rimantas Rėklaitis, A. Žadeika, Armantas Gintautas, Algirdas Ivanauskas, Juozas Virmantas Jurgaitis, Marija Kaminskienė, Tautvydas Misiūnas, Eduardas Plauška, Jonas Sirvydis, Česlovas Skiedra, taip pat dalis akcijų priklauso pačiam koncernui (3,7 proc.).
 

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...