captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rinkimams artėjant: kiek partijos žada pakelti pensijas?

Iki 2016 m. Seimo rinkimų lieka mažiau negu pusmetis. Pagrindinės politinės partijos atskleidžia savo ekonominius planus. Portalas 15min aiškinasi tris svarbius klausimus – kokių veiksmų partijos žada imtis, kad kiltų minimalus atlyginimas, vidutinis atlyginimas ir pensijos.
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

Prieš jūsų akis – trečioji šio straipsnių ciklo dalis. Joje pristatomi keturių šalies partijų – Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP), Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), Liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos – planai, iki kiek per artimiausius ketverius metus galėtų pakilti senatvės pensijos ir kokios priemonės padėtų jas pakelti.

Partijų planus komentuoja banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Socialdemokratai: pensijos išaugs ketvirtadaliu

Socialdemokratai sako prognozuojantys, kad pensijos išaugs mažiausiai ketvirtadaliu.

Vidutinė senatvės pensija 2016 m. balandį siekė 255 Eur. Tai reiškia, kad socialdemokratai tikisi, kad vidutinė pensija pasieks maždaug 320 Eur.

Šios partijos rinkimų programos rengimo grupės narys Rimantas Vaitkus sako, kad įplaukos į „Sodrą“ augs augant užimtumui ir atlyginimams.

„Tiesa, yra grėsmė – gyventojų emigracija, bet esame tikri, kad gerėjančios ekonomikos sąlygos ją sustabdys. Be to, darbdaviai jau kalba apie kvalifikuotų darbuotojų atsivežimą“, – sako R. Vaitkus.

Pasak R. Vaitkaus, vyriausybės parengtos priemonės įteisins geresnes sąlygas dirbti užsieniečiams, kai trūksta vietinės darbo jėgos.

„Taip pat planuojame, kad nedarbas sumažės iki 6 proc., nes taikysime aktyvias darbo jėgos mokymo priemones, kvalifikacijos kėlimą, perkvalifikavimą“, – kalba R. Vaitkus.

Darbo partija: pensijos sudarys pusę vidutinio į rankas gaunamo atlyginimo

Darbo partijos rinkimų štabo vadovas Vytautas Gapšys teigia, kad vidutinė pensija turi sudaryti 50 proc. į rankas gaunamo vidutinio atlyginimo, arba apie 420 Eur.

„Didėjant atlyginimams bei užimtumui šalyje bus sudarytos galimybės didinti pensijas. Iš „Sodros“ biudžeto galutinai atsisakysime jam nebūdingų mokėjimų. Bazinės pensijos mokėjimą perkelsime į valstybės biudžetą“, – sakė V. Gapšys.

Liberalai: pensijų augimą skatins atlyginimų augimas

Pasak Liberalų sąjūdžio kandidato į finansų ministrus Giedriaus Dusevičiaus, vidutinė pensija gali pasiekti 400 Eur.

„Esame pasiryžę užtikrinti, jog vidutinė pensija išdirbus būtinąjį stažą bei gaunant vidutinį atlyginimą nuolat didėtų bei pasiektų bent 400 Eur“, – sako G. Dusevičius.

Pasak liberalo, valstybė savo piliečiams galės mokėti didesnes pensijas, kai šalyje daugės dirbančiųjų ir augs jų atlyginimai.

„Žmonių sumokami mokesčiai yra pagrindinis „Sodros“ pajamų šaltinis. Paskatinę ekonomikos ir žmonių atlyginimų augimą, daugiau pinigų galėsime skirti pensijoms“, – teigia G. Dusevičius.

TS-LKD pensijas ketina indeksuoti

TS-LKD vidutinę senatvės pensiją ketina pakelti iki 400 EUR. Partijos lyderio Gabrieliaus Landsbergio teigimu, didinti vidutinę pensiją partija planuoja jos augimą indeksuodama pagal darbo užmokesčio fondo pokyčius.

„Manome, kad kylant vidutiniam atlyginimui, būtina išlaikyti panašų į dabartinį pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio santykį, o idealiausiu variantu jį nuosekliai kelti. 400 Eur dydžio pensija sudaro apie 42 proc. planuojamo pasiekti vidutinio darbo užmokesčio. Be to, tai yra realistiška ir viešųjų finansų požiūriu valstybei pakeliama suma, įvertinant numatomas valstybės galimybes gauti daugiau pajamų dėl spartesnio ekonomikos augimo ir efektyvesnio mokesčių administravimo“, – sako G. Landsbergis.

Pasak TS-LKD lyderio, pasiekti užsibrėžto vidutinės pensijos augimo tikslo padėtų ir „Sodros“ skolos perkėlimas į biudžetą.

„Tai leistų skolai aptarnauti „Sodros“ skiriamus 150 mln. eurų panaudoti senatvės pensijoms didinti“, – pabrėžia G. Landsbergis.

Kartu, pasak konservatorių lyderio, būtina ieškoti ir tvaresnių ilgalaikių sprendimų, leisiančių ateityje toliau nuosekliai kelti vidutinės pensijos dydį. Jo teigimu, vienas svarbiausių galimų sprendimų – pensijų individualizavimas kaupimo principu.

Ką apie partijų planus mano ekonomistas?

Ž. Mauricas tvirtino partijų planuose pastebintis daug populizmo. Jis priminė, kad ateityje dirbančiųjų ir pensinio amžiaus žmonių santykis keisis – pensininkų dalis augs. Nors, pasak ekonomisto, tai didele dalimi atsvers pensinio amžiaus didinimas, jis pažymi, kad pensijos negali augti sparčiau negu darbo užmokestis.

„Darbo partija išsiskiria tuo, kad žada, jog pensija augs greičiau negu vidutinis darbo užmokestis, kas yra sunkiai suvokiama. Norint, kad būtų įgyvendinti Darbo partijos siūlymai, vidutinis darbo užmokestis turi kilti 8 proc. per metus, o pensijos – 11 proc. Tai keista, nes visiškai neaišku, iš kur atsiras papildomi trys procentai. „Sodra“ turi didelę skolą, kieno sąskaita tos pensijos kils? Šito dalyko pasiekti beveik neįmanoma“, – sakė Ž. Mauricas.

TS-LKD prognozę, kad pensijos augs maždaug 10 proc. per metus, ekonomistas taip pat apibūdino kaip per daug optimistinę.

„Įdomu tai, kad konservatoriai žada tik 7 proc. metinį minimalaus darbo užmokesčio augimą. Kitaip sakant, jie tikisi, kad pensijos augs greičiau negu minimalus atlyginimas. Manau, kad tai nenutiks, nebent augs „Sodros“ deficitas arba sparčiai didės dirbančiųjų skaičius. Tokie pažadai yra per daug rožiniai. Čia taip pat esama populizmo apraiškų“, – pabrėžė Ž. Mauricas.

Tuo tarpu socialdemokratų prognozę – pensijų augimą maždaug 25 proc. per visą būsimą kadenciją – ekonomistas apibūdino kaip kuklią.

„Socialdemokratai į pensijų augimą žiūri labai konservatyviai. Jie tikisi, kad vidutinis darbo užmokestis augs 8 proc. per metus, bet planuoja vidutinį pensijų augimą tik 5 proc. per metus. Vadinasi, jie atsižvelgia, kad pensininkų ir dirbančiųjų santykis keisis“, – sako Ž. Mauricas.

Liberalų pasiūlymus, pasak Ž. Maurico, komentuoti sunku, nes jie labai nekonkretūs.

Ekonomistas priminė, kad pagal siūlomą naują socialinį modelį klausimas dėl vidutinės pensijos dydžio net neturėtų kilti, nes pensijų dydis jį priėmus turėtų būti indeksuojamas pagal darbo užmokesčio fondo pokyčius. Tą siūlo ir konservatoriai.

„Tai yra labai logiška, nes užtikrins ilgalaikį šalies finansų tvarumą. Labai blogai, kad šito nepaminėjo nei socialdemokratai, nei „darbiečiai“, nes abi šios partijos yra valdančiojoje koalicijoje, kuri turėtų jei ne pavasario, tai bent rudens sesijoje priimti naują socialinį modelį. Ar toks šios temos vengimas reiškia, kad partijos neplanuoja vykdyti savo pažadų? Tai būtų labai blogai. Pensijų indeksavimas yra stabilumo užtikrinimas. Nustatant pensijas „iš oro“ arba pagal politikų užgaidas daugiau pinigų neatsiras“, – sakė Ž. Mauricas.

Dėl „Sodros“ skolos perkėlimo į valstybės biudžetą ekonomistas sakė nesantis tikras: pasak jo, tai nėra esminis klausimas, svarbiau, kad būtų sutvarkyta „Sodroje“ esanti netvarka. Ž. Mauricas teigė sutinkantis su V. Gapšio išsakyta mintimi, kad bazinės pensijos mokėjimas turėtų būti perkeltas į valstybės biudžetą.

„Visas funkcijas, kurios nepriklauso „Sodrai“, reikėtų perkelti į biudžetą, tada ir „Sodros“ skola atitinkamai sumažėtų.

Dabar „Sodra“ moka bazinę pensiją žmonėms, kurie niekada nemokėjo „Sodros“ įmokų. Kodėl ji turi mokėti? „Sodra“ turi veikti kaip draudimo įmonė, tik kad valstybinė. Surinkti įmokas ir tada tiems, kurie mokėjo, atėjus laikui išmokėti išmokas. Bazinę pensiją perkėlus į valstybės biudžetą, „Sodroje“ atsirastų daugiau lėšų ir būtų galima mažinti susikaupusią skolą“, – tvirtino Ž.Mauricas.

Sutinkantis Ž. Mauricas teigė ir su socialdemokratų idėja sudaryti sąlygas atsivežti kvalifikuotos darbo jėgos. Tačiau jis pažymėjo, kad iki šiol Lietuvoje konkrečių politinių programų, susijusių su kvalifikuotų darbuotojų atsivežimu, stinga.

„Aš manau, kad kvalifikuotiems darbuotojams turi būti sudarytos visos sąlygos dirbti, kurti verslą ir gyventi. Tik nereikia nužengti kitu keliu ir vietoje to leisti masiškai imigruoti nekvalifikuotai darbo jėgai. Vakarų šalių patirtis rodo, kad tai atneša tik trumpalaikę naudą“, – teigia Ž. Mauricas.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...