captcha

Jūsų klausimas priimtas

Į Lietuvą sugrįžusius emigrantus traukia kaimas

Vis didesnė dalis emigrantų savo atostogoms Lietuvoje renkasi kaimo turizmo sodybas, sako Lietuvos kaimo turizmo asociacija vadovas Linas Žabaliūnas. PrieJūros.lt reklamos specialistė Vaida Jurkėnienė pastebi, kad vasarai į Lietuvą užsiimti savo būsto prie jūros nuoma sugrįžta ir emigravę nuomotojai.
K. Vanago (BFL) nuotr.
K. Vanago (BFL) nuotr.

„Jau maždaug dešimtmetį visame kaimo turizmo sraute vietiniai turistai sudaro apie 90 proc., atvykstamasis turizmas sudaro apie 10 proc. Dabar, kai vietinių turistų grupė pradėjo mažėti, nes iš Lietuvos yra išvykę apie 800 tūkst. žmonių, mūsų tikslinė grupė didžiąją dalį metų gyvena užsienyje. Tačiau dalis jų grįžta į Lietuvą ir atostogoms renkasi kaimo turizmo sodybas“, – kalba L. Žabaliūnas.

Būsto nuomos pajūryje paslaugas teikiantys nuomotojai, pasak V. Jurkėnienės, išskirtinio emigrantų dėmesio sako nesulaukiantys.

„Tačiau vasara apskritai yra šeimos švenčių, pavyzdžiui, vestuvių metas, tad išsinuomoję kaimo turizmo sodybą ar būstą pajūryje, žmonės leidžia laiką su šeimomis, draugais. O juk emigrantų esama dažnoje šeimoje“, – sako V. Jurkėnienė.

Anot pašnekovės, nemažai nuomotojų pajūryje patys yra emigrantai. Patys ne sezono metu dirba užsienyje, o praleisti vasarą grįžta į Lietuvą ir užsiima būsto pajūryje nuoma.

Emigrantai sodybose praleidžia daugiau laiko

Didelė dalis kaimo turizmo sodybų klientų – tie, kurie šias sodybas renkasi savo šeimos šventėms, teigia L. Žabaliūnas. Tačiau į Lietuvą atostogauti grįžtantys emigrantai kaimo sodybas dažniausiai užsakinėja ilgesniam laikotarpiui nei vietiniai turistai.

„Į Lietuvą jie parvažiuoja geriausiu atveju keturioms, kartais vienai ar dviem savaitėms. Laiko dalis, praleista sodyboje, priklauso nuo laiko, kurį jie planuoja praleisti Lietuvoje.

Yra žmonių, kurie kaimo turizmo sodybas renkasi kaip vietą susitikimui su giminėmis, artimaisiais, užuot važiavę per visą Lietuvą susitikti su kiekvienais atskirai. Kiti sodybas renkasi savo atostogoms“, – pasakoja pašnekovas.

Pasak L. Žabaliūno, grįžtantieji ilgesniam laikotarpiui – keturioms savaitėms ar dar daugiau  – kaimo turizmo sodybas kartais nuomojasi savaitei ar daugiau.

„Esame sulaukę ir užklausos apie kaimo turizmo sodybos nuomą visam mėnesiui. Grįžtantys emigrantai norėjo joje praleisti visą laiką, kol bus Lietuvoje“, – prisimena L. Žabaliūnas.

Ilgisi tradicijų, tačiau grįžta tik vasarą

Vasarą, L. Žabaliūno teigimu, kaimo turizmo sodyboms klientų netrūksta, tačiau emigracija paveikė kaimo turizmo sodybų verslą ne sezono metu.

„Labai ryškiai pastebima, kad emigracija turi daug įtakos ne sezono metu. Emigrantai spalio–balandžio mėnesiais nebeatvyksta į kaimo turizmo sodybas savaitgaliams.

Tačiau gyvenantys užsienyje į Lietuvą, jos tradicijas žiūri su nostalgija. Labai nemažai jų, siekdami perduoti tradicijas, kultūrą, šeimos šventėms renkasi tradicines kaimiškas vietoves, tradicijas puoselėjančias paslaugas“, – pažymi pašnekovas.

Savo ruožtu V. Jurkėnienė atkreipia dėmesį į tai, kad nors vis mažiau lietuvių atostogauja prie jūros Lietuvoje, būsto nuomotojams sezono metu klientų netrūksta: jų vietas užpildo vis aktyviau į lietuvišką pajūrį atvykstantys lenkų, vokiečių turistai.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close