captcha

Jūsų klausimas priimtas

Prezidentės kaimynyste apsidžiaugusiems gyventojams – dvigubas smūgis

Būsima prezidentės Dalios Grybauskaitės kaimynyste apsidžiaugę Pašilių kaimo gyventojai iš pradžių sužinojo, kad greta jų planuojama įrengti žvyro karjerą, o tada pasirodė ir antra karti žinia: valstybės vadovė savo sklypo atsisakė.
 
M. Ažušilio (DELFI.lt) nuotr.
M. Ažušilio (DELFI.lt) nuotr.

Kaip vieną iš priežasčių, kodėl D. Grybauskaitė nusprendė parduoti savo sklypą, jos patarėja Daiva Ulbinaitė įvardijo siekį išvengti potencialaus interesų konflikto. Galima suprasti, kad prezidentė nenori turėti įtakos bręstančiam ginčui tarp Pašilių bendruomenės ir karjerą eksploatuoti ketinančios įmonės „Eurovia Lietuva“.

Anšlago nebuvo

 Apie tai, kad D. Grybauskaitė už 50 tūkst. eurų iš įmonės „Forteka“ nusipirko 16 arų sklypą naujai formuojamame gyvenamųjų namų kvartale „Pašilių parkas“ žiniasklaida paskelbė balandžio 13 dieną.

Kaip DELFI informavo šio projekto vystytojas Dominykas Tomaševičius, tuo metu, be prezidentei priklausančio, buvo parduoti 5 sklypai. Šiuo metu iš 13 projekte esančių sklypų parduoti 8, dar 3 rezervuoti, o 2 lieka laisvi. Taigi informacija, jog gyvens šalia prezidentės galėjo paveikti 5 pirkėjų sprendimus.

Žinoma, ir anksčiau sklypus nusipirkę asmenys galėjo žinoti apie būsimą D. Grybauskaitės kaimynystę, nes ji sklypą nusipirko 2016 metų vasario 23 dieną, tačiau apie tai iki balandžio vidurio viešai pranešta nebuvo. D. Tomaševičius nurodė, kad po žinios, jog D. Grybauskaitė savo sklypą už tuos pačius 50 tūkst. eurų pardavė neviešinamam asmeniui, nė vienas iš 3 sklypus rezervavusiųjų jų neatsisakė. Pašnekovas taip pat paaiškino, kad kiti sklypus „Pašilių parke“ įsigiję asmenys už juos brangiau nei prezidentė sumokėjo ne dėl to, kad sutiko primokėti už D. Grybauskaitės kaimynystę, o dėl to, kad į jų kaina įėjo infrastruktūrą, kurios prezidentės sklype nėra.

„Yra sklypas ir yra infrastruktūrinė jo dalis, kurią žmonės įsigyja pirkdami sklypą. Prezidentei ta dalis nepriklausė. Tai – komunikacijos, asfaltas, apšvietimas, valymo įrenginiai, nuotėkos ir t.t. Į prezidentės sklypo kainą tai nebuvo įskaičiuota, o tie žmonės, kurie perka visus likusius sklypus po 55 tūkst., po 70 tūkst., po 80 tūkst. eurų ir t.t., perka su visomis komunikacijomis. Tai yra sudedamoji dalis ir jų lyginti nelabai galima“, – tvirtino D. Tomaševičius.

Jis teigė, kad istorija su D. Grybauskaitės nusipirktu ir parduotu sklypu didelės įtakos projekto vystymui neturėjo.

„Nuo pat pradžių liko ta pati kainodara. Pridėjome kelis tūkstančius eurų kai kuriems neparduotiems sklypams vien dėl to, kad nusprendėme daryti apšvietimą ir atsirado prievolė daryti hidrantą, kas kainuoja begalę pinigų. Tas investicijas turėjome pridėti prie likusių sklypų. Be to, natūralu, kad kai sumažėja laisvų sklypų, kainos kyla“, – aiškino jis.

Rengiasi teismui

Tuo metu, kai 16 arų sklypas Pašiliuose dar priklausė D. Grybauskaitei viešumoje pasirodė informacija, kad netoli jo ketinama įrengti žvyro karjerą. „Nei nuliūdom, nei nenuliūdom, yra kaip yra. Čia nėra jokių asmeniškumų. Toks moralinis išdidumo jausmas lygtais buvo sukirbėjęs, bet yra kaip yra“, – taip savo jausmus apie tai, kad gyventi šalia prezidentės neteks apibūdino Pašilių bendruomenės atstovas Tomas Lapė.

Jis teigė kovosiantis dėl to, kad žvyro karjero šalia jo namų nebūtų.

„Planuojame domėtis kas vyksta ir, kiek mums leidžia teisėtos galimybės, ieškoti teisybės. Prieš 10 metų tai jau darėme ir džiaugėmės, kad lygtais laimėjome, viskas aprimo, o dabar ir vėl kažkas ten vyksta. Situacija tokia: jeigu viskas būtų teisėta ir gražu, tai mes apie tai turėtume žinoti, tokia yra tų leidimų išdavimo tvarka, bendruomenė turi būti informuota. Kadangi mes nieko nežinome, tai kas gali paneigti, kad ten kažkas neteisėto vyksta?“ – kalbėjo T. Lapė.

Jis teigė galvojantis, jog planuojamame karjere yra nemažai nusižengimų, todėl vėl kels viską į viešumą, kreipsis į visas institucijas ir reikalaus paaiškinti kieno interesus jos atstovauja.

„Pašilių parką“ vystančios įmonės „Forteka“ direktorė Lina Kirkliauskaitė DELFI sakė, kad Pašilių bendruomenės ketinimą kreiptis į teismą palaiko.

Išankstinis verkimas

 Savo ruožtu „Eurovia Lietuva“ generalinis direktorius Stanislavas Kablys teigė nesuprantantis, kodėl į teismą ketinama paduoti juos. „Ką mes jiems padarėme blogo ar nusikaltome? Dėl ko jie galėtų teistis? Mes padarėme tai, ką leidžia Lietuvos įstatymai, ėjome teisėtu keliu. Verkimas čia yra truputėlį išankstinis, nes mes tenkiname visus reikalavimus“, – sakė jis.

Pašnekovas sakė, kad skųstis reikėtų dėl tų, kurie išdavė leidimą. Kaip DELFI anksčiau yra teigęs Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Jonas Satkūnas, leidimai kasti karjerą nurodytuose kasybos sklypuose išduoti po poveikio aplinkai vertinimo procedūrų. Be to, direktorius teigimu, leidimai kasti yra išduoti „tik turint žemės savininkų ar naudotojų sutikimus ir suderinimus (Lietuvos geologijos tarnyba turi visus derinimo dokumentus)“.

„Manote labai išgyvenu? Nutrauks mums tą leidimą, tai nutrauks. Mes duosime į teismą, išieškosime sąnaudas ir viskas. Ta istorija gali taip laimingai ir pasibaigti“, – sakė S. Kablys. Jis taip pat nurodė, kad žvyras nebus vežiojamas pro Pašilius.

„Yra suderinta, kad bus padarytas atskiras išvažiavimas. Įsipareigojame nutiesti 1,2 kilometro kelio, kad pro juos niekas nevažiuotų“, – teigė „Eurovia Lietuva“ vadovas.

Jis pažymėjo ir tai, kad darbas žvyro karjere vyktų tik nuo 8 iki 17 val. ir naktį niekas triukšmauti neketina.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...