captcha

Jūsų klausimas priimtas

Intermodalinių terminalų atidarymas padidino „Lietuvos geležinkelių“ krovinių pervežimą

„Lietuvos geležinkeliai“ šiemet, priešingai nei aplinkinių šalių geležinkeliai, padidino krovinių pervežimą – beveik dešimtadaliu. Bendrovės vadovo teigimu, prie to prisidėjo ir prieš metus atidarytų Vilniaus ir Kauno intermodalinių terminalų veikla, nors kol kas jie išnaudoja trečdalį savo galimybių.        
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Galingas 40 tonų kranas iš ekspreso iškilnojęs keliasdešimt konteinerių, kuriuos išvežiojo vilkikai, dabar krauna konteinerius kelionei į Klaipėdą.

Į Vilniaus įvairiarūšį terminalą iš Klaipėdos ir atgal konteinerinis traukinys krovinius gabena 2 kartus per savaitę, prireikus pasitelkiami ir kiti traukiniai.

Lygiai prieš metus pradėję veikti Vilniaus ir Kauno terminalai – vieninteliai Baltijos šalyse. Pasak jų valdymo centro vadovo, perkrauta daugiau nei 3 tūkst. konteinerių. Kol kas išnaudojama vos trečdalis pajėgumų, tačiau konteinerių ir puspriekabių vežimas yra perspektyvus. 

„Esame pasirašę sutartį su kompanija „Mearsk“ dėl ilgalaikio konteinerių saugojimo ir dirbame, kad tokia sutartis būtų pasirašyta su viena kinų logistikos kompanija. Kad jie pasirinktų mūsų terminalą ilgalaikiam konteinerių saugojimui. Tuomet mūsų terminalai galės alsuoti pilna krūtine“, – aiškina Terminalų valdymo centro viršininkas Arūnas Urbonas.                      

Kol kas du trečdaliai konteinerių perkraunami Vilniaus terminale, iš jo pasklinda po regioną ar keliauja į Rytus. Kauno privalumas – dviejų pločių vėžė ir galimybė vežti ne tik iš Rytų į Vakarus, bet ir iš Šiaurės į Pietų šalis.

Anot „Lietuvos  geležinkelių“ vadovo, šiemet pirmą ketvirtį krovinių pervežta beveik dešimtadaliu daugiau, esą pavyko pritraukti daugiau pigių krovinių, nors, pavyzdžiui, naftos pervežimas ir sumažėjo. Tuo metu Latvijos, Estijos ir Suomijos bendrovės dėl stiprios konkurencijos patiria nuosmukį.

 „Pradedame vežti į Milaną ir tarp Kinijos ir ES papildomi kroviniai atsirado. Tikimės, rudenį įsteigsime atstovybę Varšuvoje, kad sustiprintumėme savo pozicijas ieškant krovinių tose rinkose, tuo pačiu sustiprinant galimybę transportuojant juos „Rail Baltic“, kurie vyksta per Lenkiją. Taip pat naudojant konteinerinius traukinius, kaip „Šeštokai Express“, kurie vyksta iš Lenkijos iki Smolensko ir iki Roterdamo“, – sako „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Stasys Dailydka.

Europoje tokių panašių, kaip šis, terminalų – maždaug 300. Jų patirtis rodo, kad naujokams įeiti į rinką  prireikia  trejų-penkerių metų. Vilniaus ir Kauno terminalai, pasak jų vadovo, visu pajėgumu turėtų pradėti veikti per artimiausius trejus metus.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...