captcha

Jūsų klausimas priimtas

Europa gelbsti Graikiją ar savo bankus?

Europos pagalbą junta ne iš krizės bandančios išsikapstyti Graikijos gyventojai, o paskolas šaliai suteikę privatūs didžiųjų Europos valstybių bankai, sako finansų analitikas Valdemaras Katkus. „Maždaug 95 proc. (205 mlrd. eurų) pirmųjų dviejų paskolų paketų buvo panaudoti skoloms grąžinti, Graikijos vyriausybė iš jų gavo tik 9,7 mlrd.“, – kalba LRT.lt pašnekovas. Savo ruožtu „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis pažymi, kad euro zonos valstybių pagalbos Graikijai nauda yra juntama – šalis nebankrutuoja, nepasitraukia iš euro zonos ir reformų pagalba gali dėti pamatą ekonomikos augimui.
 
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

2008–2015 metais Graikijoje bankrutavo 30 proc. visų įmonių (250 tūkst.), per tą patį laikotarpį buvo sunaikinta 850 tūkst. darbo vietų, prarasta maždaug 30 mlrd. eurų metinių pajamų.

„Šiuo metu Graikijoje nedarbo lygis siekia 25 proc. Tai 1,16 mln. bedarbių – beveik tiek, kiek Estijoje yra gyventojų. Šalis turi 321 mlrd. skolų, kurios sudaro 180 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP)“, – pasakoja V. Katkus.

Anot pašnekovo, kalbėti, kad  Graikija sėkmingai juda iš krizės, neįmanoma: „Šalis yra katastrofinėje padėtyje. Apgavystė yra tai, kad euro zona gelbėja Graikijos gyventojus, įmones. Šiuo  metu euro zona tiesiog ridena jos problemų kamuolį.“

Graikai paskolos pinigų beveik nemato

V. Katkus atkreipia dėmesį į tai, kad maždaug 95 proc. (205 mlrd. eurų) pirmųjų dviejų paskolų paketų, kuriuos euro zonos vyriausybės suteikė Graikijai, buvo panaudoti skoloms grąžinti ir nukeliavo tiesiai į privačius Vokietijos, Britanijos, Prancūzijos bankus. Graikijos vyriausybė iš pirmųjų dviejų paketų (216 mlrd. eurų) gavo tik 9,7 mlrd.

„Praėjusią savaitę buvo priimtas sprendimas Graikijai suteikti dar 10,3 mlrd. eurų paskolą, kuri dalimis bus suteikta birželio ir rugsėjo mėnesiais. Tačiau tai nesprendžia Graikijos problemos, nes nuo birželio Graikija turi grąžinti 11,2 mlrd. eurų senų skolų.

Kad galėtų gauti 10,3 mlrd., Graikija turėjo sutikti su 7,5 tūkst. puslapių įstatymų pakeitimų. Tai labai skausmingi pakeitimai: PVM tarifas didinamas nuo 23 iki 24 proc., didinami automobilių, nekilnojamojo turto mokesčiai, mažinamos pensijos iki 384 eurų per mėnesį (2008-aisiais graikų pensininkai gaudavo 810 eurų pensijas). Graikai įsipareigojo įvykdyti šias reformas bei įsteigti privatizacijos fondą, į kurį turi įtraukti 71,5 tūkst. valstybinio sektoriaus objektų“, – kalba V. Katkus.

Savo ruožtu ekonomistas N. Mačiulis sako, kad iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Europos Komisijos (EK) susitarimo su Graikija dėl pagalbos šaliai buvo tikimasi būtent tokios naudos, kokią jau galima matyti.

„Valstybė nebankrutuoja ir nepasitraukia iš euro zonos. Tai yra ta nauda, kurios buvo tikimasi iš susitarimų su TVF ir EK. Šalis gauna finansavimą, įgyvendina reformas, kurios padėtų subalansuoti biudžetą ilguoju laikotarpiu. Nieko netikėto nevyksta, o „grexit“ riziką pakeitė „brexit“ rizika, todėl Graikijos tema nėra dėmesio centre.

Tikimasi, kad Graikijos ekonominis atsigavimas bus paremtas struktūrinėmis reformomis. Tačiau tai yra ilgalaikis procesas, kalbama, kad kai kurių Graikijos skolų grąžinimo procesas gali būti pratęstas iki 50 metų. Mes negalime kalbėti apie tai, kad per pusmetį ar metus Graikija pasieks proveržį, bet blogiausias Graikijos laikotarpis jau yra praeityje“, – teigia N. Mačiulis.

Laukia ilgas ir sunkus kelias

Anot N. Mačiulio, padėtis šalyje stabilizuojasi, Graikija nebepatiria nuosmukio, netgi šiek tiek mažėja nedarbo lygis.

„Kai daugelis problemų bus praeityje, bus galima stebėti spartesnį ekonomikos atsigavimą. Tačiau daug kas priklausys nuo to, kaip ir kokios reformos bus įgyvendinamos, kaip seksis kovoti su korupcija, gerinti verslo sąlygas. Tokie kultūriniai pokyčiai neįvyksta labai greitai“, – kalba ekonomistas.

Savo ruožtu V. Katkus skaičiuoja, kad dabartinėmis sąlygomis šaliai ant kojų atsistoti gali prireikti dešimtmečių.

„TVF analizė rodo, kad šiemet 25 proc. siekiantis nedarbo lygis iki 6 proc. (toks šiuo metu yra Vokietijoje) galėtų sumažėti per 44 metus. Taigi šalies ekonomikos augimo iš naujų darbo vietų kūrimo būtų sunku tikėtis.

Antras augimo veiksnys – investicijos. Tačiau šiuo metu Graikijos bankai, gavę 43 mlrd. eurų paramos, turi 44 proc. blogų paskolų, jiems reikia dar 10 mlrd. eurų, kad būtų veiksmingi. Graikijos bankai šiuo metu yra „zombiai“, jie negali suteikti jokių naujų paskolų investicijomis ar susidėvėjusiems įrengimams pakeisti. Kalbant apie užsienio investicijas, jei tikėtume George‘u Sorosu,  joks sveiko proto privatus investuotojas nesiims investuoti, kol nebus nurašytos skolos arba Graikija nebus išėjusi iš euro zonos“, – sako V. Katkus.

Kadangi šių augimo šaltinių Graikija stokoja, o artimiausiu laikotarpiu, numatoma, jos BVP, augs po 1,25 proc. kasmet, sugrįžti į 2008-ųjų lygį šaliai prireiks 20 metų, skaičiuoja finansų analitikas.

Padėtų skolos naštos sumažinimas

V. Katkaus teigimu, Graikija nėra pajėgi mokėti savo skolų, o kol skolos našta nebus sumažinta ar nurašyta, įmones negaus tiesioginių investicijų, Graikijos situacija išliks bloga. 

„Graikijos skolos nurašymo ar jos naštos sumažinimo klausimą svarstyti Vokietija sako galėsianti 2018-aisias. Iš esmės taip yra todėl, kad 2017-aisiais Vokietijoje vyks Bundestago rinkimai, ir dabartinė Vokietijos valdžia nenori prarasti savo rinkėjų.

Nurašius skolą, sumažinus jos naštą vyriausybė ir toliau turėtų vykdyti reformas, tačiau, sumažėjus skolos aptarnavimo kaštams, galima tikėtis privačių investuotojų sugrįžimo, didesnio ekonomikos augimo“, – tikina V. Katkus.

Savo ruožtu N. Mačiulis sako, kad yra mažai tikėtina, jog Graikijai bus leista tiesiog negrąžinti skolų. Tačiau, pasak ekonomisto, skolos naštą galima sumažinti sumažinant paskolų palūkanas atidedant jų grąžinimo laikotarpį.

„Yra įvairių instrumentų, dėl kurių gali sumažėti Graikijos poreikis skolintis ir palengvėti jos skolos našta. Tikrai manau, kad tarptautiniai kreditoriai pasieks tą susitarimą“, – teigia pašnekovas. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close