captcha

Jūsų klausimas priimtas

Bent vienos rūšies pensiją gauna kas trečias Lietuvos gyventojas

Lietuvoje praėjusių metų pabaigoje bent vienos rūšies pensiją gavo 912,3 tūkst. asmenų, arba kas trečias šalies gyventojas, rodo išankstiniai Statistikos departamento duomenys.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Per praėjusius metus pensijų gavėjų skaičius sumažėjo 10,9 tūkst. (1,2 proc.), teigiama Statistikos departamento pranešime.

2015-ųjų pabaigoje 677,5 tūkst. pensijų gavėjų gavo su senatve susijusias pensijas, iš kurių didžiausią dalį (88,1 proc.) sudarė valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos. Per metus šios pensijos gavėjų skaičius sumažėjo 2,6 tūkst. ir gruodžio pabaigoje jų buvo 597 tūkstančio.

Valstybinio socialinio draudimo išankstinę senatvės pensiją praėjusių metų pabaigoje gavo 8,4 tūkst. asmenų, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus buvo likę ne daugiau kaip 5 metai. Šios pensijos gavėjų skaičius pernai sumažėjo 1,5 tūkst. (15,1 proc.).

Netekto darbingumo (invalidumo) pensijas 2015-ųjų pabaigoje gavo 163,5 tūkst., arba 9 proc. darbingo amžiaus asmenų. Per praėjusius metus šių pensijų gavėjų skaičius sumažėjo 4,2 tūkst. (2,5 proc.).

2015 metų pabaigoje 41,4 tūkst. vaikų gavo našlaičių pensijas – per metus jų skaičius sumažėjo 2 tūkst. (4,6 proc.).

Pernai išlaidos pensijoms, palyginti su 2014 metais, padidėjo 7,1 mln. eurų (0,3 proc.) ir sudarė 2,6 mlrd. eurų. Šių išlaidų dalis, palyginti su bendruoju vidaus produktu (BVP), sumažėjo nuo 7 proc. (2014 metais) iki 6,9 proc. (2015 metais). Anot statistikų, šiam sumažėjimui daugiausia įtakos turėjo spartesnis BVP augimas.

Išlaidos pensijoms sudaro didžiausią visų ES valstybių išlaidų socialinės apsaugos išmokoms ir paslaugoms dalį. Naujausiais Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostato) skelbiamais duomenimis, 2013 metais didžiausia išlaidų pensijoms dalis buvo Portugalijoje (60,1 proc.), Turkijoje (59,8 proc.), Italijoje (57,8 proc.), Latvijoje (57,6 proc.) ir Rumunijoje (57,3 proc.), mažiausia – Airijoje (32,8 proc.), Norvegijoje (36 proc.) ir Islandijoje (37,1 proc.).

Lietuvoje šis rodiklis sudarė 50 proc. ir buvo šiek tiek didesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis (46,7 proc.).

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...