captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ką darytų lietuviai, laimėję 1000 eurų?

Lietuviams finansai asocijuojasi su saugumu, tačiau ar žmogus gali jaustis saugiai gyvendamas nuo atlyginimo iki atlyginimo? Kone kiekvienas svajoja apie finansinę laisvę, tačiau šiandien dauguma Lietuvos gyventojų nuo jos dar labai toli. Finansiškai nesuvaržytas žmogus, laimėjęs 1 000 eurų, išpildytų savo svajones, išleistų pramogoms, tačiau dauguma mūsų tautiečių – neišlaidautų ir laimėtus pinigus skirtų būtiniausioms reikmėms, rašoma pranešime spaudai.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Tai paaiškėjo apžvelgus tarpinius kompanijos „Provident Finansai“ ir Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso įgyvendinamos finansinio raštingumo programos „Šeimos finansų akademija“ testo rezultatus, kuriuose gyventojai vertino savo finansinę elgseną. Jie parodė, kad 33 proc. respondentų netikėtai laimėtą pinigų sumą skirtų būtiniausioms išlaidoms, išsvajotą pirkinį įsigytų tik šiek tiek daugiau nei dešimtadalis (13 proc.) respondentų, o vos 2 proc. testą pildžiusių žmonių už šiuos pinigus leistų sau papramogauti.

Vertinant gyventojų asmeninio biudžeto planavimo įgūdžius, paaiškėjo, kad beveik trečdalis apklaustųjų (29 proc.) gavę atlyginimą, susiplanuoja mėnesio išlaidas. Siekdami savo užsibrėžtų finansinių tikslų, du trečdaliai respondentų (63 proc.) susidaro taupymo planą, o 17 proc. ieško papildomo darbo. Norėdami sutaupyti, beveik ketvirtadalis apklaustųjų atsisakytų nebūtinų išlaidų, penktadalis – gerai apsvarstytų planuojamus pirkinius ir panaši dalis jų susidėliotų finansinį mėnesio planą.

Peržvelgus respondentų atsakymus paaiškėjo, jog net trečdalis (32 proc.) atsakiusiųjų gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo, o ketvirtadalis – visiškai neturi santaupų. Kas mėnesį taupymui atsidėti nepavyksta net 23 proc. lietuvių, o 40 proc. santaupas papildo iki 10 proc. savo algos.

„Finansinės elgsenos testo rezultatai rodo, kad žmonės stengiasi elgtis atsakingai – nemaža dalis  planuoja šeimos biudžetą, stengiasi atsidėti dalį lėšų taupymui. Šios priemonės, o taip pat išlaidų kontrolė, turėtų padėti žmonėms geriau valdyti savo kasdienius finansus“, – sako Laura Ligutė, „Provident Finansai“ korporatyvinių reikalų departamento vadovė.

Kaip teigia Mykolo Romerio universiteto lektorė, Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso vadovė dr. Eglė Kybartienė, asmeninį biudžetą vertėtų susidėlioti taip, jog pinigų užtektų ne tik būtiniausioms išlaidoms ar taupymui. Jų turėtų pakakti ir svajonių įgyvendinimui. Deja, lietuviai linkę save varžyti – gavę algą, išsvajotą daiktą įsigytų tik 1 proc. respondentų.

„Dažniausiai save riboja tie, kurie jaučiasi nesaugiai, o saugumo jausmą ir finansinę laisvę sukuria būtent santaupos. Jei pastarųjų yra pakankamai, tuomet žmogus jau gali skirti lėšų savo svajonių įgyvendinimui. Norint jaustis užtikrintai, rekomenduojama susitaupyti sumą, kurios pakaktų 3–6 mėnesiams pragyventi ir būtiniausioms išlaidoms padengti. Tik pradėjus taupyti, vertėtų kuo skubiau sukaupti bent 300 eurų“, – sako E. Kybartienė.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...