captcha

Jūsų klausimas priimtas

Baltarusiai reiškia norą perimti lietuvių pramonės technologijas

Baltarusija suinteresuota Lietuvos verslo pasiekimais ir norėtų perimti naudojamas pramonės technologijas, o mūsų šalis – glaudesnio Baltarusijos valstybės institucijų bendradarbiavimo sprendžiant Lietuvos vežėjų problemas. Apie tai kalbėta Lietuvos ir Baltarusijos verslo bei valstybės institucijų atstovų susitikime Lydoje.
Biokuro katilinė, V. Skaraičio (BFL) nuotr.
Biokuro katilinė, V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Dvyliktojo Lietuvos ir Baltarusijos forumo dalyviams pristatydami naujausią žemės ūkio techniką, baltarusiai tikina, kad Lietuvos ūkininkai būtent iš jų nupirko daugiausiai traktorių, parduotų Lietuvos rinkoje – 750, kai tuo tarpu vienos garsios vakarietiškos bendrovės – tik apie 400. Pasinaudodami sėkme jie planuoja traktorius surinkinėti ir Lietuvoje.

„Visai neseniai įkurta bendra įmonė, kuri gamins kelių remontui reikalingą techniką ir surinkinės MTZ traktorius, kurie bus eksportuojami į Pietų ir Vakarų Europą. Jie bus žymimi „Pagaminta Lietuvoje“, tad aš matau galimybes plėsti bendradarbiavimą“, – aiškina Baltarusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Korolas.

Pasak ambasadoriaus, Baltarusijai ne tik svarbus Klaipėdos uostas, kuriame jų kroviniai sudaro daugiau nei trečdalį uosto krovos, tačiau domina ir vakarietiškos Lietuvoje naudojamos technologijos bei įrenginiai. Pavyzdžiui, Lietuvos patirtis atsinaujinančiųjų ir biokuro šaltinių srityse, nokintų sūrių gamyboje, ypač pabrėžiamas bendrovės „Arvi“ indėlis, kuri prieš dešimtmetį Baltarusijoje pastatė gyvūninės kilmės produktų perdirbimo įmonę, o šiemet žada pradėti auginti ir kalakutus.

„Baltarusijai labai daug reikia naujų technologijų, ji nori prekiauti su Europa ir kitomis pasaulio šalimis ir jai reikia prisilaikyti tų standartų, kuriuos kelia ES ir kitos šalys“, – sako „Arvi“ įmonių grupės viceprezidentas Alfonsas Sigitas Tamošiūnas.

Baltarusijoje dirbantys verslininkai sako nejaučiantys didelio spaudimo iš valdžios, tik turintys pateikti krūvas ataskaitų. Suomijos kapitalo alaus bendrovei Lydoje vadovauja lietuvis Audrius Mikšys. Pasak jo, periodiškai pasikartojančius ekonomikos sunkumus Baltarusijoje lemia didžiulė priklausomybė nuo Rusijos.

„Mums yra aktualu ryšiai su Europa ir Rusija, kadangi mes gerai pasiruošę su investicijomis, finansais, strategijomis ir vizijomis, mes žinome, ko norime po 5 m., tai aš didelių sukrėtimų nejaučiu. Aš pajaučiau sukrėtimą, kai prasidėjo Rusijos krizė ir mes labai daug eksportavome į Rusiją“, – prisimena „Lydos alaus“ direktorius Audrius Mikšys.

Šalys labiausiai bendradarbiauja pervežimų srityje, tačiau vežėjai skundžiasi patiriantys nemažų sunkumų dėl valstybių, muitų sąjungos ir Bendrijos teisės aktų neatitikties bei skirtingo traktavimo. Iš Lietuvos vežėjų konfiskuojamos ne tik priekabos, bet ir vilkikai, nes laikoma, kad vežėjai dirba muitų sąjungos viduje, o krovinys vežamas į trečiąsias šalis.

„Vienu metu buvo apie 10 vilkikų ir apie 30 puspriekabių. Paskutinis atvejis yra gana įdomus, sąstatas – vilkikas ir priekaba – yra skirtingų valstybių, nes mūsų vežėjai labai išradingi ir racionalūs, krauna krovinius, o juos tempia Baltarusijos vežėjai. Tuos krovinius su puspriekabėmis konfiskuoja vien todėl, kad neatlikti tam tikri formalumai“, – teigia Pramonininkų konfederacijos viceprezidentas, „Linavos“ prezidentas Erlandas Mikėnas. Pasak „Linavos“ vadovo, rytoj šie klausimai bus sprendžiami forume.

Lietuva į Baltarusiją eksportuoja prekių už beveik 1 mlrd. 300 mln. eurų, baltarusiai į Lietuvą įveža produkcijos už daugiau nei 800 mln. eurų.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...