captcha

Jūsų klausimas priimtas

EK: Lietuva privalo palengvinti žemės pardavimą užsieniečiams

Europos Komisijai reikalaujant, kad Lietuva palengvintų žemės pardavimą užsieniečiams, kurios esą pažeidžia laisvą kapitalo judėjimą, šalies žemės ūkio ministrė teigia, kad dabartinę tvarką bus siūloma keisti minimaliai. Pasak Virginijos Baltraitienės, ūkininkų nuomone, dabartinio įstatymo keisti nereikėtų, todėl bus siūloma keisti tik kai kurias su administracine našta ir biurokratija susijusias jo nuostatas.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

„Mūsų, žemdirbių, socialinių partnerių nuomonė nepasikeitė – žemė turi būti naudojama žemės ūkio produkcijai gaminti. (...) Tai bus tik biurokratiniai palengvinimai, kad mažiau reikėtų šeimos nariams pažymų. Čia tai, ką mes siūlysime, – ką siūlys vyriausybė ir koks projektas išeis iš Vyriausybės, sunku pasakyti“, – BNS sakė V. Baltraitienė.

EK nurodė, kad dabar yra per griežtas reikalavimas žemės pirkėjui būti ūkininku.

Pasak ministrės, siūloma nekeisti apribojimo, kai daugiau nei 10 hektarų žemės ūkio paskirties žemės norinti pirkti bendrovė privalo gauti daugiau nei 50 proc. pajamų iš žemės ūkio veiklos.

„Mes vis tik siūlysime šitą palikti. Mes buvome su ūkininkais susirinkę, jų nuomone, tai iš viso nereikėtų įstatymo keisti ir judinti“, – tikino ministrė.

Anot jos, įstatymo pataisas ministerija vyriausybei pateiks jau netrukus. Panašų siūlymą ministerija jau teikė vyriausybei prieš metus, tačiau tuomet įstatymas nebuvo pakeistas.

V. Baltraitienė, paklausta, ar gali vykti bylinėjimasis su EK, teigė, kad pirmiausiai reikia sulaukti, kokį įstatymo variantą priims Seimas.

Ji teigė, kad įstatymas yra nukreiptas prieš spekuliacijas, o ne prieš užsienio investuotojus.

„Jeigu paleisti ją visiškai laisvai pardavinėti ir naudoti neaišku kokiais tikslais, tai būtų neteisinga, nes tai mūsų valstybės turtas. Ir aš čia kalbu ne apie užsieniečius, aš visiškai už tai, kad jie pirktų, jeigu jie dirba, augina produkciją, moka mokesčius, bet žemė turėtų būti pagrindinis įrankis, su kuria gaminama žemės ūkio produkcija. Ir aš tikrai esu prieš paleisti ją laisvai, naudoti kažkokiems kitiems tikslams“, – teigė ministrė.

Anot jos, ministerija dar nėra iki galo susipažinusi su EK prašymu, tad negali atsakyti, ar įstatymo projektą reiktų suderinti su Komisija dar iki jį priimant.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) teigia, kad „saugiklių“ įstatymas trukdo patiems žemdirbiams.

„EK tik patvirtina, kad Lietuvos politikų priimtas populistinis įstatymas kertasi su europietiškomis vertybėmis. Bet didžiausią žalą dėl šio įstatymo patiria būtent Lietuvos piliečiai: žemės savininkai ir ūkininkai. Draudimais dirbtinai sumažinama jų žemės kaina, sėkmingi ūkininkai negali plėstis, sudaromos kliūtys pradėti ūkininkauti naujiems. Raginame Lietuvos valdžią skubos tvarka naikinti, keisti šį įstatymą“, – pranešime teigė LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Ministerija vyriausybei jau kelis kartus teikė žemės įsigijimo įstatymo pakeitimus.Tačiau šiemet vyriausybė įstatymo projekto nesvarstė, mat nutarta pirmiausiai įstatymą aptarti su socialiniais partneriais.

Ministerija siūlė, jog įsigyjant žemę, nebūtų reikalaujama specialaus išsilavinimo – ją įsigyti galėtų asmuo, per 10 metų bent trejus metus užsiėmęs šia veikla, o specialus išsilavinimas nebebus įskaičiuojamas į ūkininkavimo stažą.

Be to, siūloma, kad bankai perimtą žemę galėtų parduoti ne per 3, o per 5 metus – taip jie galės neskubėti ir parduoti žemę per pigiai. Siūloma nereikalauti ir papildomų dokumentų – kai pirkėjas turi pirmumo teisę įsigyti žemę, jam nebereikės papildomo leidimo, o sutuoktiniams bus išduodamas bendras leidimas įsigyti žemę.

EK ketvirtadienį Lietuvai pateikė pagrįstą nuomonę ir paprašė iš dalies pakeisti žemės įsigijimo teisės aktus, kuriais 2014 metų gegužę buvo sugriežtintas žemės pardavimas užsieniečiams. Lietuva per du mėnesius turi suderinti savo teisės aktus su EK teise, kitu atveju pastaroji gali kreiptis į ES Teisingumo Teismą.

„Komisijos nuomone, kai kuriomis naujųjų nacionalinių taisyklių nuostatomis ribojamas laisvas kapitalo judėjimas ir įsisteigimo laisvė. Tai gali atgrasyti tarpvalstybines investicijas. Kai kuriais apribojimais gali būti siekiama pagrįstų tikslų, nes jais kovojama su pirkimu spekuliacijos tikslais arba atsižvelgiama į planavimo ir kaimo politikos tikslus, bet tam, kad tie apribojimai būtų teisėti, jie privalo būti proporcingi ir jais negali būti diskriminuojami kiti ES piliečiai“, – teigiama pranešime.

EK pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą pradėjo 2015 metų kovo mėnesį, pateikusi oficialų pranešimą. Gavusi Lietuvos atsakymą, EK tebėra susirūpinusi, kad teisinis reglamentavimas pažeidžia ES teisę.

EK taip pat kreipėsi į Bulgariją, Vengriją, Latviją, ir Slovakiją.

2014 metų gegužę įsigaliojęs įstatymas neleidžia ūkininkams ir susijusiems asmenims įsigyti daugiau nei 500 hektarų žemės. Norint įsigyti daugiau negu 10 ha žemės, pirkėjas privalo turėti trejų metų žemės ūkio veiklos patirties arba susijusią specialybę, o ją parduoti gali, tik panaudojus žemę pagal paskirtį penkerius metus. Be to, reikia gauti Nacionalinės žemės tarnybos leidimą.

Įstatymas 2014 metais priimtas, baiminantis, kad Lietuvoje žemę supirks užsieniečiai ir taip sužlugdys žemės ūkį. Iki 2014-ųjų gegužės 1-osios galiojo perinamasis laikotarpis, leidęs Lietuvai neparduoti žemės užsieniečiams. Stodama į Europos Sąjungą, Lietuva įsipareigojo nedrausti žemės pardavimo bendrijai priklausančių kitų valstybių piliečiams.

Tuo metu daug ginčų kilo tiek tarp politikų, tiek tarp žemdirbių. 2014 metų birželį buvo surengtas referendumas dėl draudimo apskritai parduoti žemę užsieniečiams, tačiau jis neįvyko dėl per mažo rinkėjų aktyvumo.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...