captcha

Jūsų klausimas priimtas

Gyventojų aukojami pinigai – ir asmeniniam automobiliui, ir sklypui

Kiekvienais metais per pusę milijono gyventojų dalį pajamų mokesčio skiria nepelno organizacijoms. Taip milijonų eurų pervedama į jų sąskaitas. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) žino, kiek ir kokiai organizacijai pervedama pinigų, tačiau ar šie išleidžiami pagal paskirtį, ar nenaudojami politikai, tikrinama palyginti retai. Vis dėlto patikrinus paaiškėja, kad už paramos pinigus perkami ir automobiliai, ir sklypai.
 
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Praėjusiais metais 530 tūkst. gyventojų skyrė po 2 proc. savo pajamų mokesčio daugiau kaip 23 tūkst. labdaros ir paramos organizacijų. Šioms buvo pervesta 4,27 mln. Eur mokesčių mokėtojų pinigų. Rudenį paaiškės, kokią sumą šios organizacijos pasidalins šiemet, bet sprendžiant iš pastarųjų metų tendencijų, suma turėtų būti dar didesnė.

Kuo skiriasi lenkų sąjunga ir akcija

Pagal įstatymą, paramos gavėjai privalo teikti informaciją, kaip išleidžia gautus pinigus. Be to, gautas lėšas draudžiama naudoti naudojami politinėms partijoms ar politinėms kampanijoms finansuoti.

Tarp didžiausią paramą gavusių organizacijų – Lietuvos kariuomenė, „Bėdų turgus“, trys gyvūnų globos organizacijos, „Mamų unija“, Sostinės krepšinio mokykla ir Visuomeninė organizacija Lietuvos Lenkų Sąjungos Vilniaus r. skyrius. Daugelis šių organizacijų turi interneto puslapius, tačiau juose detaliau neatskleidžia, kaip panaudoja iš gyventojų per VMI gautus pinigus. Lietuvos lenkų sąjungos Vilniaus r. skyriui vadovauja Valdemaras Tomaševskis.

Kartu jis yra politinės partijos Lietuvos lenkų rinkimų akcija pirmininkas. Europos parlamente dirbantis politikas tvirtino, kad kiekvienais metais ataskaitą apie parama gautas lėšas skelbia „Vilniaus krašto savaitraštyje“ (DELFI internete nepavyko rasti šio laikraščio numerio, kuriame skelbiama ataskaita).

„Visada esame tarp paramos gavėjų lyderių, net keliskart užėmėme pirmą vietą. Tai liudija, kad žmonės mumis pasitiki. Aišku, kad yra konkurencija dėl šių 2 procentų. Visuomeninės organizacijos, mokyklos, kultūros kolektyvai ir kiti juos renka, bet mums pavyksta gaut didelę paramą, didelį pasitikėjimą“, – DELFI kalbėjo V. Tomaševskis.

Jo teigimu, sąjungai paramą teikia apie 8–10 tūkst. dirbančių žmonių, didelė jų dalis – patys sąjungos nariai. Viena vertus, tai esą rodo, kad sąjunga turi autoritetą, kita vertus yra pasitikėjimas, nes „mes labai racionaliai išleidžiame šituos pinigus“.

„Remiame daug kultūros, švietimo, sporto renginių, padedame net tiems regionams, kurie toliau nuo Vilniaus. Sakykime, labai daug paramos skiriame Zarasų r. parapijoms, kolektyvams, Ignalinos, Kėdainių, Kauno, Druskininkų, tinklas labai platus“, – kur leidžiami paramos pinigai vardino politikas. Jis neigė, kad gyventojų skirti pinigai leidžiami politinei reklamai.

„Ne, jokiu būdu jokiu būdu. Politiniams tikslams Lenkų rinkimų akcija turi savo tam tikrą pinigų kiekį, biudžetą ir nenaudoja visų šitų paramos pinigų. Pastaruosiuose rinkimuose išleidome maždaug po 500 tūkst. Lt (145 tūkst. Eur), o mūsų biudžetas buvo daugiau nei 1,5 mln. Lt, (0,43 mln. Eur) taigi, mes tik daugiau nei pusę savo pinigų išleidome”, – tikino pašnekovas, pridūręs, kad rinkimams skyrė ir 254 tūkst Lt (73,5 tūkst Eur) asmeninių lėšų.

 V. Tomaševskis nemato nieko keisto, kad Lietuvos lenkų sąjunga ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija registruotos tuo pačiu adresu (ten įsikūrę ir daugiau įstaigų, pavyzdžiui., Lenkų kultūros namai ir kt.). Anot politiko, pagrindinis skirtumas tarp lenkų sąjungos ir rinkimų akcijos yra tas, kad pastaroji yra politinė organizacija, kita – visuomeninės organizacija. Viena dalyvauja rinkimuose, siekia juos laimėti ir įgyvendinti programą, kita orientuota į visuomeninę veiklą, švietimą, kultūrą, sportą ir kt.

Informaciją pateikia tik trečdalis

Aukojimo portalą Aukok.lt valdančios viešosios įstaigos „Geros valios projektai“ vadovė Inga Langaitė pasakojo, domėjusis, kaip paramos gavėjai viešina informaciją apie gautą ir išleistą paramą. Anot jos, daugelis paramos gavėjų tokių duomenų iš viso neviešina.

„Skaidrumo tikrai nepakanka. Jei peržiūrėt TOP10 paramos gavėjų pagal gautos paramos kiekį, galbūt tik trečdalis savo interneto puslapiuose pateikė pateikė metines ataskaitas su bendrais skaičiais, kiek paramos surinko, kiek bendrai išleido, kokios pagrindinės jų biudžeto eilutės“, – komentavo pašnekovė.

Anot jos, iš pirmojo paramos gavėjų šimtuko taip pat tik maždaug trečdalis viešai pateikia savo ataskaitas.

„Taip, daugelis jų teikia mokesčių inspekcijai ataskaitas, bet tai joms daryti privalu. Vis dėlto jei esi paramos gavėjas ir visuomenė vienais ar kitais būdais skiria paramą, privalai prieš ją atsiskaityti. T. y. privalai viešai pateikti savo ataskaitą ir ne tik institucijoms, kurios priverčia tą padaryti, jei nepadarai savanoriškai“, – svarstė I. Langaitė.

Jos manymu, yra daug priežasčių, dėl ko paramos gavėjai viešai nedetalizuoja, kiek tiksliai gavo pinigų ir kiek kam išleido.

„Vienas dalykas, kai kurie net nesusimąsto, kad tai reikia daryti, galvoja, kad pakanka ataskaitas pateikti valstybės institucijoms. Kitas dalykas, kartais pritrūksta to prioriteto. Lyg suprantama, kad reikėtų paviešinti duomenis, bet per darbų krūvį, kiti prioritetai nugali. Nors, mano manymu, tai turėtų būti aukšto prioriteto darbas, nes tikrai neužima daug laiko jau parengtą ataskaitą paskelbti viešai. Dar viena kategorija galbūt bijo, kad kažkas kažką pamatys, kažkas kažką pagalvos, kad niekas neaukos, jei pamatys, turime pinigų. Bet čia, manau, trumparegiškas mąstymas. Turbūt atvirkščiai, jei neprašomas, iš anksto pateiki savo duomenis, atsakai į daugelį klausimų ar prielaidų, kurias žmonės gali pasidaryti nematydami konkrečios situacijos, skaičių ar įvykdytų projektų sąrašo“, – samprotavo pašnekovė.

Perka ir žemę ir asmeninius automobilius

VMI Kontrolės departamento direktorė Vaimira Jakienė informavo, kad iš viso per 2014–2015 m., kontroliuojant paramos ir labdaros teikimą atliktas 121 kontrolės veiksmas, nustatyta papildomai mokėtina arba mokesčių deklaracijose deklaruotina 4,732 tūkst. Eur suma, nustatyta 16 paramos panaudojimo ne pagal paskirtį atvejų.
 
„Būtent pelno nesiekiančioms organizacijoms būdingi tam tikri mokesčių įstatymų pažeidimai, iš kurių pažymėtinas – gautos paramos panaudojimas ne pagal įstatyme nustatytą paskirtį“, – komentavo direktorė.

Jos teigimu, VMI kasmet nustato paramos ir labdaros teikimo ir jos gavimo bei panaudojimo neatitikimų, o esant poreikiui, kai nustatomos rizikos dėl neteisingo panaudojimo ar paramos teikėjų galimai nepagrįstai sumažinto apmokestinamojo pelno, inicijuojami kontrolės veiksmai. Jų metu nustatomi tokie pažeidimai: neapskaitytas paramos panaudojimas; gauta parama nepagrįstai pervesta fiziniam asmeniui jo asmeninėms reikmėms; nepateikti paramos panaudojimą patvirtinantys dokumentai; suteikta parama VšĮ, kurios vadovu yra giminystės ryšiais susijęs asmuo, žinant, kad dalis paramos lėšų VšĮ bus panaudota ne pagal paskirtį; gauta parama panaudota patalpų remontui, apmokėtos kitų asmenų kelionės ir apgyvendinimo išlaidos; gautomis lėšomis įsigyti automobiliai, už didesnę nei rinkos kainą; iš paramos lėšų iš susijusio asmens įsigyti žemės sklypai, kurie parduoti kitiems susijusiems asmenims kaina, neatitinkančia rinkos kainos.

„Pažymėtina, kad VMI yra nustačiusi atvejų, kai pelno nesiekiančiomis įstaigomis yra pasinaudojama, siekiant išsigryninti tariamai kaip paramą juridinių asmenų skirtas lėšas, išvengiant mokesčių. Tiriant tokius atvejus yra pasitelkiamos teisėsaugos institucijomis, be to, su FNTT bendradarbiaujama ir platesniame kontekste, t. y., vykdant pelno nesiekiančių įstaigų veiklos priežiūrą pinigų plovimo prevencijos tikslais“, – komentavo VMI atstovė.

Ji priminė, kad paramos gavėjai negali daryti jokio spaudimo potencialiems paramos teikėjams, versti juos pildyti prašymus ir pan. Jau kelerius metai VMI nepriima prašymų, kuriuos urmu bando pristatyti patys paramos gavėjai, tokio prašymo negali pateikti ir mokesčių mokėtojo darbdavys.

Nei darželiai, nei mokyklos ar kiti paramos gavėjai neturi teisės reikalauti pildyti popierinių prašymų, kuriuose žmogus nurodo itin privačius duomenis, tarp jų – ir asmens kodą. Jei žmogus sulaukia tokių neteisėtų reikalavimų, jis gali kreiptis ir į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, ir į policiją.

VMI taip pat primena, kad nagrinėjamas vėliausiai iki termino (t. y. gegužės 2 d.) pateiktas prašymas, todėl žmogus, užpildęs prašymą paramos gavėjo reikalavimu, gali bet kada vėliau pateikti kitą prašymą. Tokiu atveju parama bus skiriama pagal paskutinį prašymą, o nesąžiningai besielgiantis paramos gavėjas lėšų negaus.

2015 m. gauta 219 skundų dėl galimai neteisėtai skirtos 2 proc. paramos. Policijos departamentui perduota 116 skundų. 2016 m. gauti 4 skundai, 1 perduotas nagrinėti Policijos departamentui.

 

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close