captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kontrolieriai sukritikavo Vilniaus savivaldybės administracinių pastatų valdymą

Savivaldybės turėtų kompleksiškai spręsti nekilnojamojo turto klausimus ir, valdydamos turtą per kontroliuojamas bendroves, gerai įvertinti kylančias rizikas bei galimas pasekmes. Tai rodo aukščiausiosios audito institucijos atliktas Vilniaus miesto savivaldybės administracinio pastato ir jam skirtų lėšų naudojimo auditas.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Vilniaus miesto savivaldybė, priėmusi sprendimą statyti naują administracinį pastatą, už savo nuosavybėn gautą ir parduotą valstybės nekilnojamąjį turtą Gedimino pr. įsipareigojo pastatyti pastatą (Europos a. 1) ir įrengtas patalpas perleisti valstybei. Galimybę perleisti naujas patalpas valstybei savivaldybė turėjo dar 2004 metais, tačiau šio įsipareigojimo nevykdė daugiau nei 11 metų. Savivaldybei delsiant įvykdyti įsipareigojimus, valstybės biudžetinė įstaiga – Valstybės saugumo departamentas 10 metų mokėjo nuomos mokestį už patalpas, kurios turėjo būti perduotos valstybei. Auditorių skaičiavimu, dėl to valstybės biudžetas patyrė 478,4 tūkst. Eur išlaidų.

Aukščiausioji audito institucija atkreipia dėmesį, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pastato (Konstitucijos pr. 3) įsigijimo ir valdymo būdas taip pat neduoda panaudotų lėšų grąžos. Savivaldybė savo lėšomis (už 24,4 mln. Eur) finansavo naujojo administracinio pastato statybas, tačiau nuosavybės teisę perleido kontroliuojamai bendrovei ir patalpas nuomojasi iš jos, rašoma pranešime spaudai. Nuomos išlaidos iš savivaldybės biudžeto per metus sudaro 2,3 mln. Eur. Per 15 metų laikotarpį jos sudarys 34,5 mln. Eur, t. y. viršys pastato įsigijimui panaudotas lėšas.

Savivaldybė yra atsakinga už tai, kad valstybės ir savivaldybės turtas būtų valdomas visuomenės naudos, efektyvumo principais. Aukščiausioji audito institucija ne kartą rekomendavo paspartinti savivaldybės įsipareigojimų vykdymo procesą. Auditas rodo, kad procesą vilkina pasirinktas patalpų įsigijimo būdas: turtas įsigytas ne savivaldybės, o kontroliuojamos bendrovės vardu. Tik šių metų vasarį, vykdant  Vilniaus apygardos teismo sprendimą, administracinės patalpos, esančios Europos a. 1 (3069,72 kv. m ploto), galiausiai buvo perduotos valstybei. Tačiau dalis turto vis dar neperleista, nes yra įkeista bankui jį valdančios bendrovės paskolai užtikrinti.

Vilniaus miesto savivaldybės administracinio pastato ir jam skirtų lėšų naudojimo auditas atliktas vykdant 2016 m. valstybinio audito programą.

Savivaldybė neigia vilkinanti procesą

Sostinės savivaldybės administracija rimtai vertina VK pastabas skelbiamoje  audito ataskaitoje dėl savivaldybės administracinio pastato, jam skirtų lėšų valdymo.

Išgirdusi Valstybės kontrolės pastabas dėl savivaldybės administracinio pastato valdymo modelio dabartinė savivaldybės vadovybė iš naujo įvertins 15 metų senumo sprendimų aktualumą, pastato patalpų nuomos išlaidas ir panaudotų lėšų grąžą. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad pastato įsigijimo ir valdymo modelis  –  kai savivaldybė investuoja lėšas į savo kontroliuojamos įmonės įstatinį kapitalą, o ši administracines patalpas įsigyja savo nuosavybėn ir nuomoja – buvo priimtas dar 2001 metų kadencijos Tarybos sprendimu.

Siekdama efektyvaus turto valdymo ir geriau atstovauti vilniečių interesus, dabartinė savivaldybės vadovybė nedelsdama ėmėsi spręsti neįgyvendintus įsipareigojimus valstybei: praėjusiais metais administracinės patalpos Europos a. 1 pagal teisės aktų reikalavimus Tarybos sprendimu buvo perimtos  iš UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, o šių metų pradžioje perduotos valstybės nuosavybėn. Savivaldybė dar iki patalpų perdavimo valstybei, kaip buvo numatyta senoje valstybės ir savivaldybės sutartyje (2002 m.), užtikrino galimybę valstybės įstaigoms patalpomis naudotis neatlygintinai, o valstybei buvo perduotos netgi didesnio ploto patalpos –  atsižvelgiant į tai savivaldybės tikisi, kad atsakingos valstybės institucijos nelaikys mokėto nuomos mokesčio už papildomų patalpų nuomą patirtais nuostoliais, rašoma savivaldybės komentare.
 
Valstybės kontrolei pastebėjus, kad dalis turto liko neperleista valstybei, savivaldybė atsakingai pareiškia, kad nei vilkina, nei atsisako vykdyti įpareigojimus valstybei, tačiau tarp valstybės įgaliotinio VĮ Turto banko ir savivaldybės yra kilęs ginčas dėl likusių įsipareigojimų vykdymo apimties. Savivaldybė šiuo metu yra pateikusi valstybės įgaliotiniui konkretų pasiūlymą dėl likusio turto perdavimo valstybei būdo.
 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...