captcha

Jūsų klausimas priimtas

Smulkieji verslininkai neskuba drausti savo verslo

Draudikai sako – trečdalis nedidelių šalies įmonių, susidūrusios su gaisru, audra, darbuotojų žūtimi ar kitokia nelaime, turėtų rimtų nuostolių, kurie net grėstų žlugimu. Tačiau draudžia verslą tik nedidelė jų dalis. Smulkiųjų atstovo teigimu, mažai įmonei svarbus kiekvienas euras, tad įmoka gali būti ir neįkandama. Be to, net ir apsidraudus, nebūtinai esi apsaugotas nuo nuostolių.

„Lietuvos draudimo“ skaičiavimu, vidutinė gaisro padaryta žala 2015-aisiais siekė beveik 18,5 tūkst. eurų. Didžiausia – beveik 150 tūkst. eurų.

Dėl gaisro, kaip ir dėl vagysčių ar technikos ir įrangos gedimų, smulkiosios ir vidutinės įmonės labiausiai ir nerimauja. Todėl, kad tokie nuostoliai, nors, palyginti, ir reti, bet – dideli. Daug mažiau verslas suka galvą, kaip apsisaugoti nuo dažnų nelaimių, ištinkančių kone kas antrą dieną, pavyzdžiui, elektros tiekimo sutrikimų arba užliejimo vandeniu.  

Pirmą kartą smulkiųjų ir vidutinių įmonių atsparumo išorės rizikoms atliktas įvertinimas rodo, kad draudimu savo verslą saugo du trečdaliai nedidelių šalies įmonių. Bet vyrauja draudimai transportui ir tie, kurie yra privalomieji. Užgyventą turtą draudžia trečdalis, verslo nutrūkimą – vos 2 proc. įmonių.

„Pagrindiniai veiksniai, dėl ko įmonės nesidraudžia, tai – neturi turto. Man tai neatsitiks. Arba, kaip vienas sakė, taigi mūrinis pastatas, kas čia jam bus? Nieko, nesudegs“, – smulkiųjų verslininkų požiūrį apibūdino „Lietuvos draudimo“ Verslo klientų departamento direktorius Tadas Dovbyšas.

Draustis smulkiosios ir vidutinės įmonės esą suskumba tada, kai nuostolių, pavyzdžiui, dėl gamtos stichijos, staiga turi šalia veikiantys verslai. Arba darbuotojai kur nors patiria traumų ir įvykis plačiai nuskamba. 

Verslininkai sutinka, kad nelaimė gali ištikti bet kada. Tačiau teigia, kad ne kiekviena maža įmonė tai geba įvertinti veiklos pradžioje arba ne kiekviena turi lėšų draudimui.

„Smulkieji verslininkai, taip, jie vertina draudimo kainą... Ir įmokų mokėjimas draudimo kompanijai dar nereiškia, kad tu esi visiškai apsaugotas nuo draudiminio įvykio. Tikrai yra atvejų, kuomet taip – klientui arba trečiajai šaliai žala yra atlyginama iš karto, jeigu įmonė yra apsidraudusi, bet vėliau regreso būdu tie pinigai iš įmonės už žalos padarymą yra išieškomi. Jeigu ne iš įmonės, tai iš darbuotojų, tai vėlgi, ne visą laiką esi garantuotas, kad tau nekainuos“, – sakė VšĮ ‚Verslininkų namai“ direktorius Donatas Žiogas.

Tačiau smulkiosios ir vidutinės įmonės imasi kitokių priemonių apsisaugoti. Tyrimo duomenimis, beveik pusė jų investuoja į fizinę turto apsaugą, trečdalis kaupia pinigus finansinei atsargai.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...