captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pasaulio banko specialistas: lietuviai turėtų didžiuotis savo Registrų centru

Lietuviai turėtų didžiuotis savo Registrų centru, kuris yra pavyzdys absoliučiai daugumai šalių, teigia Pasaulio banko (PB) žemėtvarkos specialistas Mika-Petteris Torhonenas.
D. Pipo (DELFI.lt) nuotr.
D. Pipo (DELFI.lt) nuotr.

24 metų patirtį žemės valdymo, politikos ir administravimo srityse turintis profesionalas mano, kad puikiai veikiančios nekilnojamojo turto (NT) registro ir kadastro sistemos Lietuvoje sukuria puikias prielaidas NT mokesčio išplėtimui.

Į Vilnių žinių pasisemti atvykęs M.-P. Torhonenas interviu DELFI papasakojo kaip Lietuva atsidūrė antroje vietoje pagal PB rengiamo „Doing Business“ reitingo turto registravimo efektyvumo rodiklį ir kaip šalis galėtų šį pasiekimą išnaudoti.

– Gal galite paaiškinti, kodėl Lietuva pagal turto registravimo efektyvumo kriterijų „Doing Business“ reitinge yra taip aukštai, nors bendrai užima 20 vietą?

– Manau, kad jūsų politikai priėmė pragmatiškus sprendimus. Jie sukūrė vieną valstybės įmonę – Registrų centrą, kuris atsakingas už nuosavybės registravimą, informacijos apie ją valdymą, įskaitant žemėlapius bei kitus įrašus. Tai yra pasiekimas, nes Sovietų Sąjungos laikais šios funkcijos buvo pasklidusios po kelias agentūras.

Labai sėkmingai įvykdėte žemės reformą. Didžioji dauguma nuosavybės buvo grąžinta, o dokumentai yra beveik pilni. Vertinant globaliai, tai yra puiki situacija. Turite labai pažangias skaitmenines paslaugas, kurios jungia daugybę įvairų duomenų bazių – viskas yra vienoje sistemoje. Pati vieta „Doing Business“ reitinge reiškia, kad nuosavybės sandoriai yra efektyvūs. Lietuvoje tėra du žingsniai, norint įregistruoti nuosavybę, kai kitose šalyse jų gali būti ir 60.

– Lietuvos vietą reitinge reikia lyginti su kitomis šalimis. Ar tai reiškia, kad Lietuvoje turto registravimas veikia ypač efektyviai, ar kad kitose šalyse – blogai?

– Ne, Lietuva išties yra labai labai pažengusi. Žlugus Sovietų Sąjungai visame regione nebuvo jokių sistemų, todėl turėjote galimybę sukurti kažką naujo. Tuo metu Vakarų Europos valstybės varginasi su savo senus laikus menančiomis sistemomis, kurias yra kur kas sunkiau reformuoti.

Iš 20 aukščiausias pozicijas turto registravime turinčių valstybių, septynios yra iš Rytų Europos regiono, nes viską pradėti iš naujo yra kur kas lengviau. Žinoma, tai vis tiek sunku ir dar kelios buvusios Sovietų Sąjungos sudėtyje buvusios šalys to nepadarė, pavyzdžiui, Uzbekistanas.

– Ko konkrečiai kitos šalys gali pasimokyti iš Lietuvos?

– Pirma, reikia įvykdyti žemės reformą. Taip, Lietuvoje ji truko 10 metų, o kai kurie teisiniai procesai tęsiasi iki šiol, bet ji įvykdyta tikrai gerai. Kitur panašios reformos trunka šimtais metų. Antra, reikia sukurti vieną instituciją, kuri būtų atsakinga už viską, kas susiję su turto registravimu. Kai kurios Europos Sąjungos valstybės dar turi po kelias. Trečia, reikia investuoti į informacines technologijas. Šie žingsniai Lietuvoje buvo atlikti teisingai, reikiama tvarka ir pragmatiškai. Be to, ši strategija, keičiantis politiniams vėjams, nekito. Galiausiai, įvedėte NT mokestį, kuris priklauso nuo jo vertės. Tai yra geriausias ir moderniausias apmokestinimo būdas.

– Kurioje šalyje turto registravimo padėtis yra blogiausia?

– Dabar daugiausiai dėmesio tenka Afrikos žemynui. Ten maždaug 70 proc. visų nuosavybės teisių dar neužregistruotos. Tik Pietų Afrikos Respublikoje yra kažkas panašaus į tai, kas yra Lietuvoje.

– Kaip manote, ar Lietuvoje reikėtų įvesti visuotinį NT mokestį?

– Turite žemės mokestį, kuris apima didelę dalį jos savininkų, tačiau pastatų mokestis – ne. Geriausia tarptautinė praktika rodo, kad geriausiai veikia tiek žemę, tiek pastatus apimantis NT mokestis, kurio dydis priklauso nuo jos vertės.

Jis taip pat turėtų būti taikomas ir savivaldybės, ir valstybės, o ne tik individualiai valdomai žemei. Ilgainiui žmonėms šis mokestis netgi pradeda patikti, nes mokamas vietinei valdžiai ir jo lėšomis finansuojamos jų pačių gaunamos viešosios paslaugos. Tačiau reikia parodyti tiesioginį ryšį tarp šio mokesčio mokėjimo ir iš jo gaunamos naudos.

– Tai palaikote tokio mokesčio įvedimą?

– Taip, kalbant bendrai, PB jį vertina teigiamai. Viena iš pagrindinių priežasčių kodėl – jo sunku išvengti. Tačiau prieš jo įvedimą reikia įvertinti ir socioekonomines rizikas. Lietuvoje turite puikias turto vertinimo sistemas, todėl NT mokesčio dydį, kuris priklausytų nuo jo vertės, apskaičiuoti galėtumėte teisingai.

– Kokios socioekonominės rizikos gali kilti?

– Jei įvesite naują NT mokestį, ypač posovietinėje valstybėje, kur žmonės savo turtą įgijo kitais laikais, žmonės gali neturėti didelių pajamų, tačiau gyventi labai prabangiame bute ar name. Žmonės gali turėti turto, bet neturėti pajamų ir kaip susimokėti mokesčių už tą turtą. Reikia nepamiršti, kad nemažai vyresnio amžiaus žmonių yra iš kitos eros.

– Kaip naujo NT mokesčio įvedimas atrodytų?

– Lietuva jau turi tokį mokestį, tik jis mokamas nuo turto, kurio vertė viršija 220 tūkst. eurų. Manau, laikui bėgant jį taikyti būtų galima visam turtui, nepriklausomai nuo jo vertės.

– Ar tikrai Lietuvoje turtas yra įvertintas tiksliai?

– Lyginant su kitomis valstybėmis, tikrai taip. Lietuva turi išsamų registrą, kuriame yra beveik visas turtas. Taip pat veikia gera vertinimo sistema, kuri turi prieigą prie teisingos rinkos informacijos. Lietuvoje dauguma gyventojų deklaruoja pirkimo-pardavimo sandorio vertę teisingai. Veikia pelno mokestis, todėl nėra paskatų nurodyti žemesnę vertę, nes gali tekti daugiau susimokėti turtą parduodant. Žinoma, kainos nėra 100 proc. teisingos, bet turto vertinimas yra tikrai tikslus.

– Kaip manote, kokio dydžio galėtų būti šis NT mokestis?

– Šiuo metu savivaldybės Lietuvoje iš turto mokesčio gauna tik 10 proc. savo pajamų. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai priklausančiose šalyse jos siekia iki 40 proc. Todėl manau, kad NT mokestis Lietuvoje gali turėti didesnę reikšmę finansuojant savivaldybės išlaidas. Be to, didžioji Lietuvos gyventojų turto dalis yra NT, todėl manau, kad jį apmokestinti labiau yra teisinga. Pats gyvenu Jungtinėse Amerikos Valstijose, moku 1 proc. savo turto mokestį kasmet, tačiau už tai mano vaikai gali nemokamai lankyti mokyklą ir aš tuo esu patenkintas.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...