captcha

Jūsų klausimas priimtas

Tikimasi, kad ES parama padidins smulkiojo verslo galimybes

Smulkusis verslas tvirtina labiausiai jaučiantis apyvartinių lėšų stoką. Gauti jų norėtų iš bankų, tačiau šie esą nelinkę rizikuoti indėlininkų pinigais. Viliamasi, ledus išjudins Europos Sąjungos pinigai, į kuriuos, pasak smulkiųjų verslininkų, gali pretenduoti ir jie, nors Lietuvos valdžia esą tvirtindavo priešingai. Vidutinio verslo atstovai sako suprantantys smulkiųjų rūpesčius, tačiau didesnes jų galimybes mato tik šiems susikooperavus.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Smulkieji prekeiviai, dažniausiai prekiaujantys turguose, sako, kad didžiausias trukdis jų ateities perspektyvai yra didieji prekybos tinklai ir išsivaikštanti Lietuva, todėl savo ateitį mato prekiaudami smulkia produkcija, užauginta savo ūkiuose.

Būtent turgus – didžiausia smulkiojo verslo koncentracijos vieta, kur kiekvienas nori pirkėjui pasiūlyti savo išaugintą ar perparduoti įvežtinę daržovę, o gal įsiūlyti ir kokį naują apdarą. Nors tokiose vietose prekes realizuoja pavieniai prekybininkai, vienas kitas yra ir toks, kuris prekiauja ir keliose turgavietėse. Norėtų ir plėstis, tačiau tam neturi resursų. Viliamasi, kad postūmį suteiks Europos Sąjungos pinigai.

„Buvo užklausta pati EK ir pasirodo, kad niekas nedraudė. Tačiau prieš 4 m. buvo pasakyta, kad negali jie dalyvauti, neleidžia EK. Aš manau, kad dabar atsiradus tam trečiam finansavimo laikotarpiui, mūsų smulkieji tikrai pasinaudos“, – tikisi Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė.

Nepaisant atsiveriančių galimybių, turgūs Lietuvoje nyksta, tą pripažįsta patys jų steigėjai ir prekiautojai. Pastarieji sensta, o jaunimas nelinkęs perimti jų veiklos, išvyksta į užsienį, o ir dėl vietos rinkoje tenka grumtis su didžiaisiais prekybininkais.

„Vienintelis dalykas, kuo turgus gali sužavėti šiuo metu likutį Lietuvos gyventojų, tai nuoširdžiu bendravimu, savo prekių pristatymų iš kaimo, savo rankyčių užaugintu, uždirbtu, išskobtu, megztu dirbinėliu“, – Turgaviečių ir prekyviečių asociacijos prezidentė Aldona Janavičienė.

„Kodėl Lietuvoje sunku smulkiems verslininkams prakusti? Nes maža perkamoji galia, tu laimi tik dėl to, kad naudoji asmeninį darbą, šeimos darbą. Kažkaip juos reikia suvienyti ir sukooperuoti, tada atsiranda masto ekonomika, kuri leidžia daugiau investuoti, aprėpti ir pasiūlyti naujų produktų“, – Darbdavių konfederacijos vykdomasis direktorius Danukas Arlauskas.

Anot vyriausybės, smulkusis ir vidutinis verslas Lietuvoje įdarbina apie 80 proc. visų šalyje dirbančiųjų ir sukuria daugiau kaip du trečdalius bendrojo vidaus produkto.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...