captcha

Jūsų klausimas priimtas

Dingus alkoholiui degalinėse nukentėjo nebent tik girtuokliai

Užsidarys dešimtys degalinių, šimtai darbuotojų išeis į gatves, o biudžetas neteks daug pinigų. Tokiomis prognozėmis verslininkai ruošėsi alkoholio uždraudimui degalinėse. Tačiau realybė pasirodė kitokia – per daugiau nei keturis mėnesius Lietuvoje neužsidarė nei viena degalinė, šios uždirbo dar daugiau iš degalų prekybos, o biudžetas gavo dar daugiau pajamų už vyną ir alų. Nepaisant to, brandinamas planas sugrąžinti alkoholį į degalines.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Nematyti jokių pokyčių

Slibinas ne toks baisus, koks buvo piešiamas. Po to, kai Seimas nusprendė nuo 2016 metų sausio 1 dienos uždrausti alkoholinių gėrimų prekybą degalinėse, prognozuota, kad jų verslui tai itin skaudžiai kirs. O tos, kurios neužsidarys, pereis prie automatinės prekybos. Degalinių savininkai prognozavo, kad teks atleisti darbuotojus.

Praėjo beveik pusė metų, tačiau jokių pokyčių nematyti.

„Dar anksti kalbėti apie rezultatus. Bet panašu, kad alkoholio rinka susitraukė “, – teigė Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos, kuri vienija didžiuosius degalinių tinklus, prezidentė Daiva Jokšienė.

Tačiau ji pripažino – degalinės tikrai neužsidarė, niekas nebuvo atleistas.

Tenka pripažinti – niekas nebankrutavo

Uždraudus prekybą alkoholiu, ypač nerimavo provincijoje esančių degalinių savininkai. Šie ženkliai uždirbdavo iš pigaus alaus pardavimų. Tačiau ir kaimo degalinėms pasirodė tai per menkas smūgis.

„Nuostolių patyrėme, tačiau nei viena degalinė nebuvo uždaryta, darbuotojai nebuvo atleisti“, – teko pripažinti Lietuviškų degalinių sąjungos vadovui Vidui Šukiui.

Ar tai, kad iš degalinių dingo alkoholis, kaip nors paveikė vartojimą? Kaip rodo statistika, per keturis šių metų mėnesius iš tiesų parduota mažiau vyno, alaus ir stipriųjų gėrimų, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.

Tačiau yra kita medalio pusė – valstybė beveik nenukentėjo dėl alkoholio draudimo degalinėse. O kai kur gavo net daugiau pajamų.

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, per keturis šių metų mėnesius už parduotą vyną gauta 5,65 mln. eurų akcizo, kai pernai tuo pačiu metu – 5,3 mln. Tiesa, pardavimai sumažėjo – nuo 124 iki 113 tūkstančių hektolitrų.

Už stiprų alkoholį valstybė šįmet per keturis mėnesius gavo tiek, kiek ir pernai tuo pačiu metu – 50,4 mln. eurų, o pardavimai sumažėjo tik 2 procentais.

Be to, nors alaus parduota ir mažiau, tačiau mokesčių surinkta daugiau nei pernai tuo pačiu metu – atitinkamai 14,7 ir 14 mln. eurų.

Iš viso valstybė iš akcizų už alkoholį per 4 mėnesius surinko 1,5 mln. eurų mažiau nei pernai, o tai sudaro tik 2 procentus praradimų.

Tiesa, šiais metais kilstelėjo akcizo dydis alkoholiui.

Netiki, kad pardavimai sumažėjo

Tačiau degalų prekeiviai šia statistika nesistebi.

„Pirkėjai persimetė į prekybos centrus, tad kova su alkoholiu nevyksta. Atvirkščiai, jei degalinėje žmogus nusipirkdavo vieną du butelius alaus, tai dabar prekybos centre – dešimt“, – rėžė lietuviško kapitalo degalinių asociacijos vykdantysis direktorius V. Šukys.

Jis mano, kad tikras poveikis matysis vėliau, o dalis degalinių esą tikrai taps automatinėmis.

„Rinka yra inertiška, tad niekas neužsidarė. Nors neteko iki 30-40 procentų pajamų, bet žiema buvo geresnė vertinant degalų pardavimą“, – sakė V. Šukys.

Degalinių savininkai nenoriai prisipažįsta – gera buvo ne tik žiema, bet ir pavasaris. O vasara bus tikrai geresnė nei pernykštė.

Pila daugiau benzino ir dyzelino

Lietuvos gyventojai į automobilių bakus pila vis daugiau degalų, o tai įrodo statistika. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, per keturis šių metų mėnesius parduota 486 mln. litrų dyzelino (be žymėto). Pernai tuo pačiu metu – 437 mln. Benzino irgi pilta gausiau – 83,3 mln. (pernai – 82 mln.).

Už parduotus degalus daugiau byrėjo ne tik degalinėms, bet ir valstybei. Kylant pragyvenimo lygiui ir esant mažesnėms degalų kainoms vairuotojai šiais metais pilasi daugiau nei pernai.

Tačiau D. Jokšienė vis tiek mano, kad draudimas prekiauti alkoholiu buvo nelogiškas, o tikslai nepasiekti.

Reikalauja paaiškinti, kas yra degalinė

Todėl degalų pardavėjai rezga planą, kaip sugrąžinti alkoholį į degalines. Didžiuosius degalinių tinklus vienijanti asociacija kreipėsi į Vyriausybę su prašymu išaiškinti, kas yra degalinė – teritorija aplink ją ar tik degalų užpildymo sistema.

Verslininkai kelia tokį klausimą stebėdami „Neste“ degalines. Nors šios yra automatinės, tačiau šalių jų veikiančiose parduotuvėse „Aibė“ alkoholiniais gėrimais prekiaujama.

Taip yra todėl, kad „Neste“ yra įsigijęs tik degalų užpildymo centrus, o su parduotuvėmis neturi nieko bendra – šias jau seniai pardavė „Aibės“ tinklui.

Tačiau „Neste“ konkurentai irgi norėtų elgtis panašiai – išnuomoti arba parduoti parduotuves, kuriose jau būtų galima prekiauti alkoholiu.

„Todėl mes ir norime išaiškinimo, kas yra degalinė. Norime vienodų konkurencinių sąlygų. Kodėl vieni gali prekiauti alkoholiu, o kiti ne?“, – stebėjosi D. Jokšienė.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...