captcha

Jūsų klausimas priimtas

Europos investicijų bankas rems Lietuvos vidutinį verslą

Verslas, turintis rizikingus, bet perspektyvius projektus, jau šią vasarą galės tikėtis vadinamojo Junkerio plano paramos. Ją skiria Europos investicijų bankas (EIB) per Suomijos OP banką. Tiesa, verslą remiančios Lietuvos agentūros sako, kad šie pinigai nėra tokie aktualūs dėl Lietuvos gaunamos struktūrinės paramos, bet komerciniai bankai pripažįsta, kad Europos banko pinigai atneš daugiau konkurencijos.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Suomijos „Aanekoski“ medžio plaušo gamykla taps ne tik ekologiška, nes visos gamyboje naudojamos medžiagos bus perdirbamos, bet ir pajėgumus padidins trečdaliu, o elektros energijos per metus pagamins tiek, kiek Lietuva sunaudoja per pustrečio mėnesio.

Pajutę mažėjančią popieriaus paklausą „Aanekoski“ gamyklos bendrasavininkiai nutarė pakeisti gamyklos pajėgumus ir tam pasitelkė per 1 mlrd. 200 mln. eurų, 200 mln. paskolino ir EIB. Pakeitę gamybos apimtis, bendrasavininkiai viliasi, kad po kelerių metų ši gamykla sugeneruos 2500 darbo vietų.

„Medienos plaušo pirkėjų daugiausia turime Europoje ir Azijoje ir ypatingai auga produkcijos paklausa Kinijoje. Į fabriko plėtrą investuojame 40 proc. nuosavų lėšų, o likę pinigai – paskolos, kurias suteikė Suomijos verslo paramos agentūra, EIB, komerciniai bankai“, – aiškina Suomijos „Metsa fibre OY“ viceprezidentė Camilla Wikstrom.

EIB Lietuvoje taip pat remia labai didelius projektus, o per Suomijos OP banką žada remti ir vidutinį verslą. Šiam per OP banką bus suteikiamos nuo 1 iki 7,5 mln. eurų paskolos. Tiesa institucijos sako, kad, kol šalis gauna struktūrinių fondų paramą, papildomi pinigai iš Europos banko nėra tiek aktualūs.

„Lietuvoje, lyginant su kitomis šalimis, mes turime struktūrinę paramą, turime ne mažas lėšas ir jos panaudojamos subsidijų, dotacijų forma, tai šitas finansavimas iš projekto vystytojo pusės daug patrauklesnis“, – sako UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ (VIPA) generalinis direktorius Gvidas Dargužas.

„Tai yra kreditas, čia nėra subsidija ir tai net nėra investicija į kapitalą. Tai – kreditas, kurį reikia grąžinti, gal palūkanos yra mažesnės, bet jos atspindi ir projekto rizikingumą“, – aiškina UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) generalinis direktorius Audrius Zabotka.

Verslą Lietuvoje kredituojantys bankai sako, kad didelio poveikio paskolų rinkai nauji pinigai nepadarys, bet pripažįsta, kad Europos banko pinigai sukurs konkurenciją.

„EIB turi prieigą prie dar pigesnių pinigų, jų marža mažesnė, jie turi konkurencinį pranašumą. Kita vertus, klientas žino geriau savo aptarnaujantį banką, su kuriuo dirba, jam lengviau sava kalba“, – tikina Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.

Pirmieji EIB pinigai per suomių OP banką Lietuvą turėtų pasiekti vasarą. Tiesa, investicijų bankas žada paskolas dalyti ir per vieną Lietuvos komercinį banką.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...