captcha

Jūsų klausimas priimtas

Į Lietuvą atvykęs JAV mokslininkas vardijo skalūnų dujų naudą

Penktadienį Aplinkos ministerijoje prasidėjo apskrito stalo diskusija su mokslininku iš JAV dėl skalūnų dujų.
ELTA nuotr.
ELTA nuotr.

Penktadienį Aplinkos ministerijoje prasidėjo apskrito stalo diskusija su mokslininku iš JAV dėl skalūnų dujų.

Pensilvanijos universiteto Marselus tyrimų ir plėtros mokslinio centro direktorius Thomas B. Murphy'is pasakojo, kad tyrimai parodė, kad Pensilvanijoje dalis vandens šulinių turėjo metano dujų prieš pradedant skalūninių dujų žvalgybą, o pradėjus skalūninių dujų gavybą, atvejų, kad skalūninės dujos iš gilesnių kelių kilometrų sluoksnių patektų į vandens šulinius, neužfiksuota.

„Rizikos veiksniai prieš gavybą ir pradėjus gavybą pasikeitė nežymiai“, – sakė T. B. Murphy'is ir priminė, kad universitetas tyrimus ir stebėjimą atliko iš valstybės skirtų pinigų, o ne iš bendrovių skirto finansavimo.

„Manau, kad reikia kalbėti ne tik apie tai, kaip medžiagos keliauja iš žemės gelmių į paviršių, bet ir į tai, kas joms atsitinka, kai jos patenka į viršų“, – sakė Thomas B. Murphy'is.

Pasak jo, išlieka rizika, kad išgautos medžiagos gali būti išsilieti žemės paviršiuje – tam tikslui yra įrengiamos specialios aikštelės ir konteineriai, kuriose išsiliejusios medžiagos galėtų būti surenkamos.

Mokslininkas vardijo ir skalūnų dujų gavybos naudą: vietovės, kuriuose yra išgaunamos skalūnų dujos, ne taip stipriai pajuto ekonomikos sunkmetį, o mokesčių surinkimas juose nuo 2007 m. augo iki 30 proc.

Jis dėstė, jog technologijos, kurios naudojamos skalūnų dujų gavybai, yra vis ekologiškesnės, pavyzdžiui, perdirbamas ir skalūnų dujų gavybai naudojamas vanduo.

Gavimo būdas

DELFI skelbė, kad išgaunant skalūnines dujas naudojami du jų gavybos būdai: tai horizontalusis gręžimas ir hidraulinis plėšymas. Pavyzdžiui, atliekant horizontalųjį gręžinį gilyn gręžiama apie 1,5 km, o baigus gręžti į šachtą įleidžiamas plieninis išgavimo vamzdis, per visą jo ilgį pumpuojamas jį apgaubiantis cementas, kuris turi apsaugoti gręžinį nuo dujų ir vandens sunkimosi, kai jie kyla į paviršių. Kai grąžtas pasiekia reikiamą gylį, pradedama gręžti horizontaliai, kad dujos patektų į gręžinį.

„Elektriniu perforatoriumi padaromos mažos skylutės plieniniame išgavimo vamzdyje ir cemente, įleistame į skalūnų uolieną. Dujos iš uolienų išgaunamos hidrauliniu plėšymu, – nurodoma „Chevron“ informacijoje. – Į gręžinį dideliu slėgiu pumpuojamas skystis, kuris per skylutes patenka į uolienas. Tai sukuria įtrūkimus, kurie nusidriekia uolienoje 50–300 metrų aplink gręžinį. Per šiuos įtrūkimus dujos pradeda tekėti į išgavimo vamzdį ir gręžiniu kyla į paviršių.“

Skelbiama, jog naudojamo skysčio sudėtis yra: 99,5 proc. vanduo ir dirbtinės smėlio smiltelių dydžio dalelės, o 0,5 proc. – papildomi priedai.

„Maži kiekiai cheminių priedų, panašių į įprastai buityje naudojamas priemones, padeda smėlį stumti į įtrūkimus, apsaugo nuo bakterijų ir valo sistemą”, – skelbė bendrovė.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...