captcha

Jūsų klausimas priimtas

Steigs fondą, iš kurio mokės netekusiems darbo

Premjeras ir socialinės apsaugos ir darbo ministrė skelbia su Seimo frakcijų seniūnais sutarę steigti fondą, iš kurio netekę darbo pašalpas gautų tie darbuotojai, kurie vienoje darbovietėje būtų išdirbę ne mažiau kaip trejus metus.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Fondą nuspręsta steigti dėl to, kad naujasis darbo kodeksas iki vienos algos dydžio mažina išeitines kompensacijas visiems atleidžiamiems darbuotojams.

Prie vyriausybės vėl vyko profsąjungų piketas dėl pasitarimo apie socialinį modelį. Šįkart profsąjungos išgirstos – valdžia galutiniai apsisprendė steigti fondą, iš kurio atleistiems darbuotojams būtų mokamos išeitinės. Pagal naują darbo kodeksą darbdavys, atleisdamas darbuotoją, jam privalės sumokėti tik vienos algos dydžio išeitinę.

Darbuotojams, įgijusiems nuo trejų iki penkerių metų stažą, šis fondas dar pridėtų vienos algos dydžio išmoką, vienoje vietoje dirbusiems nuo penkerių iki dešimties metų – dviejų, nuo 10 iki 20 – 3, daugiau kaip dvidešimt metų išdirbusiems – 4 algų dydžio išmoką. 

Dabar didžiausia išeitinė – šešių atleisto darbuotojo algų dydžio. Be to, dabar visą išeitinę darbdavys privalo išmokėti iš karto, o fondas mokės kas mėnesį ir tik tada, jei per tą laiką žmogus nesusiras naujo darbo.

Seimo Socialdemokratų frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė paaiškino, kad taip būtų apsaugotas samdomas darbuotojas, jeigu jis neteko darbo.

„Jis gautų išmokas ilgesnį laiką, ir proporcingai, o ne iš karto viską, nes tokių galimybių tikrai šiuo metu nėra“, – teigė politikė.

Fondas bus sukauptas iš įmokų, kurias privalės mokėti visi darbdaviai, nepaisant to, atleis jie darbuotojų, ar ne. 

Kadangi „Sodros“ biudžetas ir taip skendi skolose, darbdaviams procentu sumažinus „Sodros“ įmoką bazinės pensijos mokėjimą planuojama perkelti į valstybės biudžetą, kuris šiuo metu taip pat deficitinis.

„Tikslas yra tokiu būdu didinti darbo užmokestį, kuris yra vienas mažiausių. Darbdaviai apie tai ir kalba, kad sumažinus tarifą atsiras reali galimybė, darbo jėga bus pigesnė, atsiras ir didesnė galimybė įdarbinti daugiau žmonių, padidinti darbo užmokestį žmonėms“, – teigė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė.

Valdantieji taip pat apsisprendė dėl vadinamųjų „Sodros“ lubų.

„Šiandien situacija yra tokia, kad įmokoms lubų nėra, bet išmokoms yra lubos. Tai žmonės, kurie galbūt gauna didesnį darbo užmokestį, arba darbdaviai darbuotojams moka didesnį darbo užmokestį, nėra motyvuoti, nes žino, kad „Sodros“ išmoka, kai jie sulauks pensinio amžiaus, arba nedarbo draudimo išmoka, yra fiksuota. Todėl norint paskatinti solidariai elgtis įvedamos „Sodros“ lubos ir pradedama nuo 10 vidutinių darbo užmokesčių“, – aiškino A. Pabedinskienė.

Taip pat apsispęsta dėl 1 procentinio „Sodros“ įmokos punkto mažinimo darbdaviams – per tam tikrą laikotarpį darbdavių įmokos „Sodrai“ turėtų sumažėti 12 proc. (nuo šiuo metu esančių 31 proc.), o tuo pačiu bazinė pensija būtų finansuojama iš valstybės biudžeto. Kol kas terminas, per kiek laiko sumažėtų darbdavių įmokos „Sodrai“, lieka neaiškus. Tačiau 1 procentiniu punktu įmokas darbdaviams mažinti pradėti ketinama nuo 2017 m. sausio 1 d. Tokiu būdu tikimasi didinti darbo užmokestį, kuris šiuo metu yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje.
 

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...