captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vilniaus aplinkkelio statybos: milijono eurų vertės nutylėjimas

Dar nėra garantijos, kad Vilniaus miesto savivaldybė gaus Europos Sąjungos paramą vakarinio aplinkkelio III etapui, o laiku atlyginimo negavę darbus atliekantys „Kauno tiltai“ galės reikalauti 5 proc. metinių palūkanų, kurios šiuo metu sudarytų per 1 mln. eurų, rodo DELFI gauti dokumentai.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

DELFI jau rašė, kad kilus įtarimams, jog dėl dešimtis milijonų eurų siekiančių įsiskolinimų rangovams gali sustoti Vilniaus vakarinio aplinkkelio statybos, bandė gauti projekto darbų atlikimo sutartį. Tačiau tuomet nei savivaldybė, nei darbus atliekanti įmonė jos parodyti nesutiko, aiškindamos, kad ji yra konfidenciali.

Pasirodžius apie tai pasakojančiam straipsniui meras Remigijus Šimašius informavo, kad įpareigojo Vilniaus miesto ūkio ir transporto departamento vadovą Virginijų Paužą kreiptis į „Kauno tiltus“ prašant nuo minėtos sutartiems nuimti konfidencialumo žymą.

„Mano žinia yra labai paprasta: mes apskritai ne tik kad neturime ko slėpti, bet esame suinteresuoti, kad viskas būtų parodyta ir paviešinta“, – sakė R. Šimašius.

Tačiau nepanašu, kad „Kauno tiltai“ ketina sutartį paviešinti.

„Vadovaujantis Civilinio kodekso 1.116 straipsnio, Viešųjų pirkimų įstatymo 6 straipsnio nuostatomis, mūsų bendrovės valdybos sprendimu dėl bendrovės komercinių (gamybinių) paslapčių sąrašo patvirtinimo, bei pačių sutarčių nuostatomis (ši informacija – DELFI) yra laikoma konfidencialia, sudarančia bendrovės komercinę (gamybinę) paslaptį. Atsižvelgiant į tai, ši informacija negali būti atskleidžiama jokiems tretiesiems asmenims ar kitaip paviešinama“, – DELFI nurodė „Kauno tiltų“ komunikacijos specialistė Ieva Paliliūnienė.

Gresia palūkanos

Vis dėlto DELFI pavyko gauti dokumentą, kuriame nurodytos vakarinio aplinkkelio III etapo sutarties sąlygos, o jose yra punktas, kad kilus teisminiam ginčui dėl atsiskaitymo už atliktus darbus, rangovas gali reikalauti priteisti ne didesnes kaip 5 proc. metines palūkanas nuo laiku nesumokėtos sumos.

Taip pat pavyko išsiaiškinti, kad sostinės savivaldybė su „Kauno tiltais“ atsiskaito pagal darbų priėmimo aktus, už kuriuos susimokėti privaloma per 60 dienų. „Kauno tiltai“ šiuo metu yra atlikę darbų už 32,305 mln. eurų.

V. Pauža informavo, kad savivaldybės skola už atliktus darbus šiuo metu siekia 21,498 mln. eurų. Galima paskaičiuoti, kad 5 proc. palūkanos nuo šios sumos siektų daugiau nei 1 mln. eurų.

„Šią skolą planuojama padengti birželio–liepos mėnesiais. Remiantis sutartimi, už atliktus darbus savivaldybė turi apmokėti per 60 dienų nuo rangovo sąskaitos pateikimo dienos. Mokėtina suma už paskutinius du mėnesius nelaikoma skola“, – komentavo V. Pauža.

Jis taip pat tvirtino, kad „Kauno tiltai“ už pradelstus mokėjimus delspinigių neskaičiuoja.

Finansavimo bėdos

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Artūras Zuokas sakė, kad atsiskaitymo su rangovu problemos kilo dėl to, kad savivaldybė neatliko namų darbų.

„Praėjusių metų vasarą laiku nepateikė paraiškos Europos Komisijaiir laiku nenupirko ekspertų vertinimo paslaugų. Dėl to viskas taip ir užsitempę. Natūralu, kad dėl to gali būti problemų su darbų eiga, nes verslas negali kredituoti tiek ilgai ir tokia apimtimi“, – kalbėjo jis.

DELFI žiniomis, aplinkkelis pusę metų buvo statomas be nepriklausomo techninio prižiūrėtojo, nors jis yra privalomas, nes projektas vykdomas ES lėšomis. Šis pažeidimas gali lemti neigiamą atsakymą dėl paramos aplinkkeliui gavimo.

A. Zuokas pasakojo, kad rangovai yra pasakę, kad jie gali kentėti, nes persikredituoja bankuose ir gali laukti pinigų iki birželio mėnesio. „Nuo tada prasidės realios problemos – ar rangovai turės galimybę tęsti, ar ne“, – pažymėjo buvęs Vilniaus miesto meras.

Tačiau klaustukų dėl finansavimo patvirtinimo yra ir daugiau. R. Šimašius sakė, kad nuo pat sutarties pradžios buvo vienas problematinis klausimas – kaip traktuoti aukštos įtampos laidų kabeliavimo darbus.

„Buvo diskusijos su Konkurencijos taryba ir kitomis institucijomis, ar tai nebus traktuojama kaip institucijos pagalba. Tas klausimas tęsiasi metų metais ir šį rudenį radome sprendimą kaip tai turėtų būti traktuojama. Šiuo atveju Europos institucijose procedūros yra ilgos ir iki birželio turime sulaukti atsakymo“, – sakė jis.

Tuo metu Vilniaus miesto tarybos narys Vidas Urbonavičiusprisiminė, kad pirma problema su finansavimu iškilo tada, kai paaiškėjo, kad toje trasoje yra pelkė.

„Per tą pelkę nutiesti kelią kainuos gerokai brangiau. Tada visi pradėjo kratytis atsakomybės, ypač finansinių kaštų niekas nenorėjo prisiimti, nes buvo siūloma taikyti pakankamai brangius grunto stabilizavimo sprendimus. Buvo kalbama, kad dabar savivaldybė turėtų sumokėti rangovams pinigus, kurių jie nėra nusimatę ir finansuojasi iš bankų, o jie tam papildomų paskolų nesuteiks“, – pasakojo jis.

Tai, kad 100 proc. garantijos, kad ES suteiks paramą projektui nėra, DELFI yra patvirtinęs ir V. Pauža. Anot jo, konsultacijas dėl 84,1 mln. eurų vertės paraiškos teikiantys JASPERS (EK techninės pagalbos priemonė – DELFI) ekspertai išvadą turėtų pateikti iki gegužės pabaigos.

Dviejų merų projektas

Vakarinio aplinkkelio III etapo rangos sutartis tarp savivaldybės ir „Kauno tiltų“ pasirašyta 2015 metų liepos 15 dieną, t. y. jau po to, kai sostinės meru buvo išrinktas R. Šimašius. Tačiau pats konkursas įvyko ir jo nugalėtojas paskelbtas dar valdant A. Zuokui.

„Ne aš sąlygas formulavau, nieko nukirsti neduočiau dėl to, kad tas konkursas įvyko visiškai skaidriai, bet manyti, kad buvo organizuota neskaidriai pagrindo neturiu“, – DELFI sakė R. Šimašius.

2014–2020 metų ES fondų investicijų Lietuvoje internetinėje svetainėje pateiktoje paraiškoje teigiama, kad įgyvendinant šį projektą numatoma Vilniaus mieste nutiesti 4–6 eismo juostų jungtį nuo Ozo gatvės iki TEN-T tinklo kelio Vilnius–Panevėžys (Ukmergės g.).

„Planuojama nutiesti 5,38 km kelio, įrengti 6 automobilinius ir vieną pėsčiųjų viaduką, triukšmą slopinančią sienutę, lietaus nuotekų tinklus, gatvės apšvietimą, bei kliudančias kelio tiesimui dvi 110 kV elektros oro linijas rekonstruoti į kabelines“, – rašoma paraiškoje.

Taip pat teigiama, kad įgyvendinus Vilniaus vakarinio aplinkkelio III etapą eismo srautai iš Pašilaičių, Justiniškių, Buivydiškių ir Gineitiškių mikrorajonų bus nukreipti į Vilniaus aplinkkelį, o aplinkkelis pradės veikti kaip tranzitinė trasa, nukreipianti eismą iš centrinių Vilniaus gatvių į aplinkkelių sistemą.

„Iš esmės pagerės transporto eismo sąlygos, sumažės grūstys, sutrumpės kelionės laikas, sumažės kelių transporto priemonių eksploatacinės sąnaudos, pagerės eismo sauga, sumažės oro tarša bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos“, – rašoma paraiškoje.

Nors sutartyje su „Kauno tiltais“ numatyta darbų pabaiga yra 2017 metų kovas, V. Pauža prognozavo, kad pagal tai, kaip darbai vyksta dabar, planuojama eismą aplinkkeliu paleisti dar šių metų lapkritį–gruodį.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...