captcha

Jūsų klausimas priimtas

L. Vilimas Lietuvą vadina viena pigiausių šalių Europoje pagal maisto kainas

Lietuvoje dar nebuvo metų, kai atskirų maisto produktų kategorijų kainos nesvyruotų, teigia Lietuvos prekybos įmonių asociacijos atstovai. Pasak prekybininkų, šie metai nėra išimtis – kainos keičiasi dėl sezoniškumo, pasiūlos ir paklausos pasaulinėse rinkose, taip pat šalies augintojų ir produkcijos gamintojų patiriamų sąnaudų. Analizuojant pastarųjų metų vartojimo dinamiką, ryškėja ir nauja tendencija – pirkėjai į krepšelius deda šiek tiek daugiau ir aukštesnės kokybės prekių.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Pasak Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomojo direktoriaus Lauryno Vilimo, visi žiniasklaidos aprašomi ir socialiniuose tinkluose plintantys išaugusių kainų pavyzdžiai neatspindi realios kainų situacijos šalyje.

„Vienais metais brangsta ar pinga vienos daržovės, kitais – visai kitos, o trečiais – visai ne daržovės. Tai natūralių, kiekvienais metais vykstančių kainų svyravimų pasekmė, kuriai šiandien skiriama neproporcingai daug dėmesio. Kainų pokyčius lemia sezoniškumas, pasiūla ir paklausa pasaulinėse rinkose, taip pat šalies augintojų ir produkcijos gamintojų patiriamos sąnaudos, išauginant ar pagaminant vieną ar kitą produktą. Tačiau faktai rodo, kad Lietuva išlieka viena pigiausių šalių Europoje pagal maisto ir kitų būtiniausių prekių kainas“, – sako L. Vilimas.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, visose Lietuvos gyventojų išlaidose maisto dalis sudaro mažiau negu 23 proc. – per 2015 m. maisto dalis bendrame išlaidų krepšelyje sumenko 1,5 proc.

„Pastaruoju metu iš aukščiausių šalies institucijų pasigirdo kaltinimai dėl neva pernelyg aukštų prekybininkų antkainių, kurie galimai paveikė prekių kainas. Prekybos tinklų antkainių ir maržų Lietuvos prekybos įmonių asociacija žinoti ir skelbti negali. Vis dėlto, pakalbėjus su visų šalyje veikiančių prekybos tinklų vadovais, šie užtikrino, kad jų maržos pastaruoju metu tikrai nedidėjo“, – teigia L. Vilimas.

Pasak jo, tapatinti prekybininko maržą su pelnu – klaidinga.

„Jeigu pažiūrėsime, kas sudaro bet kurios maisto prekės kainą, prekybos tinklų marža visada užima mažesnę dalį, kurią sudaro parduotuvių darbuotojų atlyginimai, prekyviečių, logistikos ir sandėliavimo infrastruktūros išlaikymas. Maža to, prekybininkai priversti reguliariai apkarpyti savo maržas dėl aštrėjančios tarpusavio konkurencijos, tad visada laimi pirkėjas“, – sako L. Vilimas.

Bendrovės „Nielsen“ duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį greito apyvartumo prekių rinka augo 5,3 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. 2015 m. įvedus eurą iki trečiojo ketvirčio stebėtas vartojimo mažėjimas. Antroje metų pusėje vartojimas atsistatė, o 2016-ieji prasidėjo didesniu pirkėjų aktyvumu ir augančiu vartojimu.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos duomenys rodo, kad tam daugiausia įtakos turėjo pakitusi pirkėjo elgsena. 2016 m. pirmąjį ketvirtį pirkėjai pirko šiek tiek daugiau – vidutiniškai pirkėjų krepšelyje skaičiuojama apie 8 proc. daugiau prekių nei pernai.

Įtaką didesniam vartojimui padarė ir tai, kad pirkėjai įsigijo daugiau aukštesnės kokybės ir brangesnių prekių. Pavyzdžiui, Kalėdoms prieš kelerius metus lietuviai pirkdavo bazinius ingredientus – silkę, mišrainių sudedamąsias dalis, kiaulieną, dabar nori daugiau aukštesnės kokybės ir kainos produktų – žuvų, jūros produktų, daržovių, įvairesnių mėsos rūšių ir pan.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close