captcha

Jūsų klausimas priimtas

Prekybininkų antkainiai gali siekti ir 52 proc.

Lietuvoje ne pirmus metus burnojama ant prekybininkų taikomų antkainių, nors kokie jie – tik spėliojama. Šiokį tokį vaizdą galima susidaryti iš rinką tyrinėjančių institucijų analizių. O jos rodo, kad mažėjant tiekėjų kainoms, prekybininkai kartais kainų nemažina – tiesiog užsideda didesnį antkainį. Pasitaiko, kad tiekėjo dalis kainoje yra mažesnė, nei prekybininko.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Po premjero Algirdo Butkevičiaus pareiškimo, kad prie kainų augimo prisidėjo prekybininkų antkainiai, imta svarstyti, kokią iš tiesų maisto produktų kainos dalį sudaro pardavėjo dalis.

Nors informacija, kokį antkainį kiekvienai prekei taiko konkretus prekybininkas, laikoma komercine paslaptimi, kainų sudėtį pagal savo metodiką nuolat analizuoja Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas (LAEI).

Iš jo turimos informacijos galima susidaryti įspūdį apie prekybininkų apetitą.

Tačiau LAEI Produktų rinkotyros skyriaus vadovas Albertas Gapšys 15min pabrėžė, kad institutas nemato prekybininkų ir tiekėjų sutarčių, specialistai stebi įvairias kainas: pavyzdžiui, skerdienos, vėliau pjaustytos mėsos didmeninę kainą, tos pačios mėsos mažmeninę kainą, atėmus PVM gaunama prekybininkų dalis. „Toks yra grandinės mechanizmas“, – paaiškino jis.

Pieno kainos didžiuosiuose prekybos centruose analizė, atliekama nuo 2011 m., rodo, kad kartais žemdirbiai iš jo uždirba mažiau, nei prekybininkai. Iš jos taip pat matyti, kaip kyla perdirbimo įmonių dalis.

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto nuotr./Pieno kainos struktūra
Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto nuotr./Pieno kainos struktūra

Didžiuosiuose prekybos centruose parduodamo Tilsit tipo sūrio antkainis nuo 2011 metų pamažu augo. Jis augo net ir kai kuriais atvejais mažėjant gamintojų ir perdirbėjų kainoms. Jei 2011 metų pradžioje prekybos centrų antkainis sudarė 17 proc. kainos, tai 2015 metų gale jis jau siekė 28 proc.

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto nuotr/Sūrio kainos struktūra
Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto nuotr./Sūrio kainos struktūra

Morkų kainų analizė rodo, kad pernai gegužę morkų augintojams staigiai sumažinus kainą, prekybininkai pasikėlė antkainį, o tai reiškia, kad vartotojams ji nemažėjo.

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto nuotr/Morkų kainos struktūra
Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto nuotr./Morkų kainos struktūra

Panašiai prekybininkai elgiasi ir pardavinėdami kopūstus – kai augintojai juos parduoda nepigiai, antkainis siekia 18 – 25 proc. kainos, tačiau mažėjant augintojų kainai, didėja antkainis ir pasiekia net 44 proc..

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto nuotr/Kopūstų kainos struktūra
Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto nuotr./Kopūstų kainos struktūra

Mažmeninių bulvių kainų analizė Lietuvos vartotojų paguosti neturėtų, nes prekybininkų antkainis kainoje pamažu susilygina su bulvių augintojų. Jei 2013 metais prekybininkų antkainis siekė 22 proc., o augintojų kainos dalis – 60, tai praėjusių metų pabaigoje antkainis didėjo iki 36-40 proc.

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto nuotr/Bulvių kainos struktūra
Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto nuotr./Bulvių kainos struktūra

Prekybininkų antkainis svogūnams 2013 metų pradžioje ir 2015 pabaigoje panašus. Tačiau 2014 metų rugpjūtį jiems staigiai atpigus, prekybininkai prekės nepigino, o užsidėjo net 52 proc. antkainį, kai augintojų dalis tesudarė 31 proc. kainos.

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto nuotr/Svogūnų kainos struktūra
Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto nuotr./Svogūnų kainos struktūra

Prekybininkų antkainis kiaušiniams trejus metus išlieka pakankamai stabilus. 2013 metų pradžioje jis buvo didesnis, nei 2015 pabaigoje.

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto nuotr/Kiaušinių kainos struktūra
Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto nuotr./Kiaušinių kainos struktūra

Kiaulienos kainų analizė rodo, kad mėsos perdirbėjo dalis jos pardavimo kainoje yra labai nedidelė. Tačiau atidžiau pažvelgus į 2015 metų antrąją pusę matyti, kad pingant mėsai, antkainis didėjo.

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto nuotr/Kiaulienos kainos struktūra
Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto nuotr./Kiaulienos kainos struktūra

Jautienai prekybininkai akivaizdžiai taiko didesnį antkainį, nei kiaulienai. Pernai jis vidutiniškai sudarė trečdalį kainos, tačiau 2014 buvo dar blogiau – spalio mėnesį jautienos gamintojo dalis kainoje buvo virš 39 proc., prekybininko – 38 proc.

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto nuotr/Jautienos kainos struktūra
Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto nuotr./Jautienos kainos struktūra

Analizė rodo, kad prekybininkų dalis vištienos kainoje pastaruosius trejus metus išlieka stabili.

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto nuotr/Vištienos kainos struktūra
Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto nuotr./Vištienos kainos struktūra

Ruginės duonos mažmeninė kainos analizė rodo, kad didžiausią antkainį prekybininkai taikė 2010 metų pabaigoje, o vėliau jis sudarė 17-24 proc. kainos.

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto nuotr/Ruginės duonos kainos struktūra
Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto nuotr./Ruginės duonos kainos struktūra

Panašius antkainius prekybininkai taiko ir batonui. Praėjusiųjų metų pabaigoje jis siekė 20-23 proc.

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto nuotr/Batono kainos struktūra
Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto nuotr./Batono kainos struktūra
Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...