captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Lietuvos geležinkeliai“ tęsia investavimą į aplinkosaugą

„Lietuvos geležinkeliai“ investuoja į aplinkosaugą. Šiemet baigiama visų kuro bazių rekonstrukcija, sutvarkytos naftos produktais užterštos bazių teritorijos. Tam bendrovė išleido per 30 mln. eurų, bet investuoja toliau – perka naujus šilumvežius, pradeda perdirbti panaudotus tepalus.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Prie Vilniaus esančiame stambiame Vaidotų geležinkelio mazge yra kuro bazė, kur šilumvežiai pilasi degalus ir tepalus. Kad porą dienų trauktų sąstatą, į lokomotyvo bakus pripilama 10 tonų degalų.

Geležinkelio bendrovė sunaudoja milžiniškus kiekius naftos produktų – kasmet perka per 60 tūkst. tonų  degalų ir 500 tonų tepalų.

Ankstesniais laikais naftos produktų naudota gerokai daugiau, nemažai jų pateko į aplinką. Praeities palikimas –  užterštos geležinkelio bazių teritorijos intensyviai tvarkytos kelerius metus, išvežta daugiau nei 22 tūkst. tonų užteršto grunto. Įrengtos naujos kuro talpos, kai kuriose vietose paklotos izoliacinės plėvelės, kad nulašėję teršalai nepatektų į gilesnius grunto sluoksnius.

„Visos šešios bazės sutvarkytos, Klaipėdoje beliko priduoti valstybinei komisijai. Bazė dirba, irgi nemažai užteršto grunto iš ten išvežta“, – teigia Kuro bazių valdymo centro viršininkas Robertas Tamošiūnas.

Pasak bendrovės vadovo, kad nebūtų teršiama aplinka, bendrovė perka naujų šilumvežių, įsigijusi specialios įrangos, pradeda perdirbti panaudotus tepalus.

„Dėl to turime naudą ne tik ekologinę. Turime galimybes atlikti paslaugas ir kitiems, pavyzdžiui, turime laboratoriją, turime panaudotų tepalų perdirbimą ir juos realizuojame. Kadangi sutvarkėme ne tik kuro bazes, ir riedmenis pakeitėme į šiuolaikinius, tai ir tepalų sunaudojimas pamažėjo“, – sako „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Stasys Dailydka.

Bendrovė visoms kuro bazių teritorijoms išvalyti ir rekonstrukcijai skyrė 30 mln. eurų savų lėšų. Tai viena iš nedaugelio įmonių, kurios tiek daug investavo į aplinkosaugą.

Geologijos tarnybos duomenimis, Lietuvoje – 8 tūkst. užterštų teritorijų, daugiausia naftos produktais. Iki šiol, panaudojant europinę paramą, sutvarkyta 90 buvusių naftos, karinių bazių, degalinių teritorijų.

„Dabartiniu europiniu finansavimu yra numatyta sutvarkyti 56 teritorijas, tai labai imlūs darbai pinigams. Paraiškas turi teikti savivaldybės, nors yra nuomotojai“, – Geologijos tarnybos Hidrogeologijos sk. vedėjas Kęstutis Kadūnas.

Užterštoms teritorijoms tvarkyti iki 2020 m. numatyta 19 mln. eurų europinių lėšų.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...