captcha

Jūsų klausimas priimtas

Norvegai pasiruošę derėtis dėl SGD terminalo

Lietuva ir toliau siekia anksčiau laiko iš Norvegijos bendrovės „Hiog LNG“ išpirkti suskystintų gamtinių dujų laivą-terminalą. Šiuo metu tebegalioja iki 2024-ųjų sudaryta sutartis, kai kasmet Lietuva už laivą-terminalą sumoka daugiau nei 60 mln. eurų. Pasak energetikos ministro, šiuo metu sprendžiami finansavimo klausimai.
K. Vanago (BFL) nuotr.
K. Vanago (BFL) nuotr.

„Turim sutartis su bankais dėl finansavimo galimybių, sąlygų ir t.t., tai aš čia nematau didžiulės skubos šiam klausimui, jį reikia gerai paruošti“, – sako Rokas Masiulis.

„Didžiulį darbą darome su Europos Komisija, kad būtų galima gauti tam tikrą subsidijavimą, kad galima būtų mažinti gamybos kaštus“, – pabrėžia premjeras Algirdas Butkevičius.

Nors ankstesni Lietuvos ir norvegų pokalbiai dėl laivo išpirkimo nebuvo sėkmingi, bendrovė „Hiog LNG“ sako esanti atvira deryboms.

„Lietuva turi galimybių išpirkti laivą pasibaigus 10 metų nuomos sutarčiai –  laikomės šio susitarimo, tačiau jei rastųsi naujų aplinkybių deryboms, esame atviri dialogui su partneriais Lietuvoje“, – sako „Hoeg LNG“ valdybos pirmininkas Mortenas W. Hoeghas.

Norvegijos premjerė sako, kad nors dvišalis bendradarbiavimas labai sėkmingas, jis su Šiaurės šalimis galėtų būti intensyvesnis.

„Lietuva aktyviai prisijungia prie Šiaurės energetikos rinkos. Tai Lietuvai suteikia augimo, stabilumo ir mažesnes kainas. Tai yra svarbu. Aišku, reikia dar didesnio ekonominio aktyvumo tarp Baltijos ir Šiaurės šalių“, – akcentuoja Norvegijos Karalystės ministrė pirmininkė Erna Solberg.

Kalbėdami su bendrove „Statoil“, Lietuvos energetikos įmonių vadovai pabrėžia, kad terminalas su kiekviena diena išnaudojamas vis daugiau. Lietuva „Statoil“ dujomis apsirūpina beveik 100 procentų, taip pat dujos tiekiamos į Estiją. Šiuo metu siekiama įkurti bendrą įmonę, kuri rūpintųsi dujų paskirstymu mažesniems terminalams, laivams ar būtų išvežiojamos antžeminiu transportu.

„Mes pirmieji Baltijos regione pasistatėme terminalą ir norim pirmieji būti visur – kas pirmas, tas gauna didesnę rinkos dalį [...]. Jie dar paprašė mėnesio pamąstyti, kaip jie matytų naują struktūrą, mes kantriai palauksime ir judėsime toliau“, – pasakoja energetikos ministras.

„Jau artimiausiu metu tarsimės, koks modelis bus taikomas. Tiek viena, tiek kita šalis tiki bunkeriavimo veiklos pelningumu, ji naudinga ir prasminga, tik turime aiškiai sutarti, koks bus bendradarbiavimo modelis“, – pabrėžia „Lietuvos energijos“ generalinis direktorius Dalius Misiūnas.

„Independence“ pajėgumai leistų aprūpinti dujomis ir regioninius mažuosius terminalus, kuriuos planuoja suomiai, švedai, estai. Kitų metų pradžioje „Klaipėdos nafta“ planuoja baigti statyti suskystintųjų dujų paskirstymo stotį. Iš jos, planuojama, dujos galės būti dujovežiais transportuojamos ne tik po Lietuvą, bet ir mažais laivais gabenamos į mažuosius terminalus ar kaip kuras tiekiamos laivams. Be „Statoil“, tikimasi, šiame versle dalyvaus vokiečiai.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...