captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pelningoms įmonėms gali tekti išlaikyti Konkurencijos tarybą

Daliai įmonių gresia nauja rinkliava – jos gali būti įpareigotos išlaikyti Konkurencijos tarybą. Verslininkai papildomam mokesčiui nepritaria, nes jis kraipytų konkurenciją. Anot jų, papildomas mokestis galiausiai būtų perkeltas ant vartotojų pečių, nes prekių ir paslaugų kainas lemia ne tik maržos, bet mokesčiai.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Seime įregistruotas siūlymas, kad įmonės, kurių metinės pajamos perkopia 20 mln. eurų, 6 tūkst. eurų skirtų rinkos prievaizdui finansuoti.

Konkurencijos tarybos vadovo teigimu, toks modelis garantuotų institucijos nepriklausomybę, be kita ko, ir nuo politikų valios.

„Toks nepriklausomas finansavimas apsaugo konkurencijos institucijas nuo jų paveikimo pinigais. Nes dabar daugelis institucijų ES ir pasaulyje yra finansuojamos tiesiogiai iš biudžetų, bet formuojant biudžetus, jos nedalyvauja. Todėl, jeigu KT priima sprendimus, kurie yra nukreipti prieš valstybės įmones, prieš pačias ministerijas ar savivaldybes, kaip mes galime priimti, tai natūraliai gali sukelti tam tikrą nepasitenkinimą“, – aiškina Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas.

Tokia praktika taikoma Italijoje. Ten konkurenciją prižiūrinti institucija gyvena vien iš verslo bendruomenės įmokų. Panašiai ir Portugalijoje, kur iš biudžeto skiriama esą tik pristigusi dalis lėšų. Ir visur įmonės tam nesipriešino.

Lietuvos verslininkai džiaugsmu netrykšta. Šiai įmonių grupei priklauso 3 įmonės ir nauja rinkliava pagal pajamas tektų visoms. Vadovo teigimu, nors bendra suma ir nebūtų kosminė, vis tiek kraipytų konkurenciją, nes kitos įmonės išvis nemokėtų.                   

„Man tiesiog nepatiktų tas principas. Tai kitą kartą gali konkuruoti su įmone, kuri turi 18 mln. metinių pajamų ir jai papildomų mokesčių nėra, – teigia AB „Grigeo Grigiškės“ prezidentas Gintautas Pangonis. – Tai būtų vienas iš precedentų, kada galėtų ateiti ir kitos tarnybos – galbūt vartotojų, galbūt ministerijos. Vieni priklauso Ūkio ministerijai, kiti kitoms ministerijoms, tada turbūt ir joms reikėtų mokėti, kad jos išsilaikytų.“              

„Po truputį vis dedami mokesčiai ant verslo ir verslas arba perkelia tuos kaštus ant vartotojų, arba linkęs mažinti darbuotojus, kurie, kaip mes žinome, ir taip jau bėga iš Lietuvos, – aiškina UAB „Transekspedicija“ vyr. transporto specialistas Vytautas Olšauskas. – Galima sakyti, kad yra maža diskriminacija tų įmonių, nes vis tiek jų bus tik tai iki 500 įmonių, kurios papuola į tą mokesčius mokėsiančią grupę.“               

Verslininkų teigimu, tokios institucijos, kaip Konkurencijos taryba, turi būti išlaikomos tik iš biudžeto, o tai – tų pačių mokesčių mokėtojų pinigai. Naują mokestį tektų administruoti, tai vėl papildomai kainuotų. Bet siūlymo skeptikai sako, kad, išlaikydamas tarybą, verslas galėtų, pavyzdžiui, manipuliuoti tyrimų išvadomis. Įmonių teigimu, toks kontaktavimas priklauso ne nuo finansavimo, o nuo konkrečių žmonių.                

Skaičiuojama, kad įteisinus naują Konkurencijos tarybos išlaikymo modelį, jai tektų maždaug milijonu eurų daugiau nei šiemet skirta iš biudžeto. Įsigalioti nauja tvarka gali kitąmet.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...