captcha

Jūsų klausimas priimtas

Panama Papers: Lietuvos banko vadovas tvarkė rusų oligarcho pinigus?

Nutekėję Panamos teisininkų kompanijos „Mossack Fonseca“ duomenys į nepatogią šviesą stato Lietuvos banko valdybos pirmininką Vitą Vasiliauską. Aiškėja, kad prieš tapdamas centrinio šalies banko vadovu jis atstovavo ofšorinei kompanijai, susijusiai su Rusijos oligarchu Nikolajumi Cvetkovu.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Nutekėję duomenys, kuriuos tarptautinėms žurnalistų pajėgoms parūpino Vokietijos leidinys „Süddeutsche Zeitung“ ir tiriamosios žurnalistikos centras „International Consortium of Investigative Journalists“ (ICIJ), rodo, kad dabartinis centrinio šalies banko vadovas turėjo įgaliojimus veikti Britų Mergelių salose registruotos įmonės „Redder Investments“ vardu. Šios įmonės gijos veda giliai į Rusiją, iki vieno turtingiausių planetos žmonių kišenių.

V. Vasiliauskas neneigia dokumentų autentiškumo ir pripažįsta atstovavęs ne vienai ofšorinei įmonei. Tačiau Lietuvos banko vadovas tikina nepadaręs nieko neteisėto ar amoralaus, o prie Rusijos oligarcho sąskaitų teigia neprikišęs nė piršto.

Egzotiška sąskaita SEB banke

Dabar Lietuvoje veikiantys bankai deklaruoja itin atidžiai tikrinantys ofšorines kompanijas, kurių vardu mėginama atidaryti sąskaitas. Na, prieš dešimtmetį šios procedūros galbūt buvo lengvesnės. O vieną tokią sąskaitą atidaryti įgaliotas buvo būtent V. Vasiliauskas.

15min turimi duomenys rodo, kad 2006 m. spalį „Redder Investments“ statytiniai direktoriai įgaliojimą išrašė trims žmonėms iš garsios advokatų kontoros: V. Vasiliauskui, Rūtai Dagytei (dabartinė pavardė – Švedarauskienė) ir Romai Dermeikienei.

Priešingai nei daugelis įgaliojimų, su kuriais tenka susidurti „Mossack Fonseca“ dokumentuose, šis dokumentas trims lietuviams suteikė labai ribotas teises veikti „Redder Investments“ vardu. Įgaliojimas apsiribojo sąskaitų atidarymu lietuviškame SEB banke ir duomenų, reikalingų sąskaitų valdymui, gavimu. Dokumente netgi parašyta, kad trys įgaliotiniai veikti įmonės vardu gali „be jokios teisės valdyti sąskaitą“.

Panašu, kad tuo V.Vasiliausko vaidmuo šioje struktūroje ir baigėsi. Įgaliojimas, išrašytas 2006 m. spalio pabaigoje, galiojo iki 2007 m. sausio pabaigos. Daugiau V.Vasiliausko pėdsakų „Mossack Fonseca“ duomenyse neaptikta.

Klientas iš pasaulio milijardierių sąrašo

Kas ta „Redder Investments“? Na, vardas savaime nieko nesako. O štai nutekėję duomenys atskleidžia, kas stovėjo už šios ofšorinės kompanijos.

„Mossack Fonseca“ dokumentai rodo, kad 2004 m. įsteigta bendrovė priklausė Olandijoje registruotai įmonei „Nikoil Asset Management B.V.“. Pavadinimas girdėtas? Na, galbūt. Nes šis darinys glaudžiai susijęs su „Lukoil“. Pavyzdžiui, būtent investicinė kompanija „Nikoil“ atstovavo „Lukoil“, kai Rusijos koncernas praėjusio amžiaus pabaigoje derėjosi dėl „Mažeikių naftos“ pirkimo.

Įgaliojant V. Vasiliauską, „Redder Investments“ akcininkų struktūra buvo jau kita. 2005 m. pabaigoje įmonės vienintele akcininke tapo Šveicarijos bendrovė „Uralsib IB Holding AG“. Tačiau faktiškai „Redder Investments“ kontrolė pakito nežymiai. Mat Šveicarijos įmonė – dalis „Uralsib“ grupės Rusijoje. O „Uralsib“ atsirado to paties pavadinimo banką sujungus su kompanija „Nikoil Finance“.

Rusijos oligarchas Nikolajus Cvetkovas V. Vasiliausko įgaliojimo metu buvo pagrindinis „Uralsib“ akcininkas. Milijardieriaus imperijos pamatai sudrebėjo tik pernai rudenį. 2015 m. lapkritį „Uralsib“ banką teko gelbėti – įvestas sanavimo planas, o banko gelbėtoju tapo Vladimiras Koganas, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui artimu asmeniu laikomas verslininkas.

Na, o V. Vasiliauskas atstovavo dar N. Cvetkovo valdomos „Uralsib“ grupės reikalams. 2006 m. „Forbes“ N. Cvetkovą netgi rikiavo labai arti pirmojo turtingiausių planetos žmonių šimtuko: tada su 5,2 mlrd. JAV dolerių vertinamu turtu jis rikiavosi 109 vietoje. Metais vėliau šimtukas buvo pasiektas – su turtu už 8,4 mlrd. dolerių N. Cvetkovas jau rikiavosi 83 „Forbes“ pozicijoje.

Bet netrukus N. Cvetkovo žvaigždžių valanda baigėsi. 2009 m. jis jau buvo 397 pozicijoje su turtu už 1,8 mlrd. dolerių. Pernai Rusijos oligarchas jau rikiavosi tik 1500 pozicijoje, o naujausiame „Forbes“ reitinge jis figūruoja jau tarp tų, kurie iš milijardierių klubo iškrito.

Beje, N. Cvetkovo turtų upės ištakos – ne kur kitur, o „Lukoil“. Po Sovietų sąjungos griūties „Nikoil“ tapo valstybės valdomos „Lukoil“ konsultante, ir tik po daugelio metų paaiškėjo, kad N. Cvetkovas „Nikoil“ valdė kartu su „Lukoil“ prezidentu Vagitu Alekperovu. Manoma, kad šie ryšiai padėjo N. Cvetkovui įgyti nemenką „Lukoil“ akcijų paketą. 2006 m., kai šešėliniai N. Cvetkovo imperijos reikalai buvo tvarkomi ir Lietuvoje, ši informacija jau buvo žinoma.

V. Vasiliauskas: sąskaitų neatidarinėjau

Susipažinęs su 15min pateiktais duomenimis, Lietuvos banko vadovas V. Vasiliauskas neneigė „Mossack Fonseca“ dokumentų autentiškumo ir patvirtino dirbęs su lengvatinio apmokestinimo jurisdikcijose veikiančiais verslais. Vis dėlto buvęs advokatas teigia niekaip neprisidėjęs prie „Redder Investments“ reikalų Lietuvoje tvarkymo.

„Pats asmeniškai nesu atidaręs sąskaitų tikslinėse teritorijose veikiantiems vienetams. Mano veiklos sritis advokato praktikos metu buvo susijusi su mokesčiais ir atskiromis finansinėmis paslaugomis. Mano klientais yra buvę ne tik fiziniai asmenys, įmonės, bet taip pat ir įmonių grupės, kurių struktūroje yra pasitaikę ir vienetų, veikusių tikslinėse teritorijose. Dirbdamas advokatu esu konsultavęs tokių vienetų atstovus banko sąskaitų atidarymo Lietuvoje klausimais“, – 15min teigė V. Vasiliauskas.

Centrinio šalies banko vadovas teigia šias paslaugas teikęs „laikantis tuo metu galiojusių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų“. Be to, jis pats tvirtina niekada neturėjęs jokių šešėlinių pinigų ar verslų.

„Vienetų, veikusių tikslinėse teritorijose, nesu steigęs nei savo vardu, nei kliento pavedimu. Pats niekuomet neturėjau banko sąskaitos užsienyje“, – tęsė V. Vasiliauskas.

Į klausimus apie savo santykius su „Redder Investments“ bei šiai įmonei suteiktas paslaugas Lietuvos banko vadovas atsakyti atsisakė.

„Deja, klausimų apie buvusius ar galėjusius būti klientus negalėčiau komentuoti, nes šie klausimai susiję su duomenimis, kuriuos saugo Advokatūros įstatymas, draudžiantis atskleisti tokią informaciją. Pagal šio įstatymo 46 str. 5 dalį, draudžiama viešai arba slaptai susipažinti su advokato profesinę paslaptį sudarančia informacija. Pagal šį įstatymą, advokato profesinę paslaptį sudaro kreipimosi į advokatą faktas, sutarties su klientu sąlygos, kliento suteikta informacija ir pateikti duomenys, konsultacijos pobūdis bei pagal kliento pavedimą advokato surinkti duomenys“, – aiškino V. Vasiliauskas.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas neslepia dirbęs su ofšorinėmis struktūromis, bet sykiu pabrėžia, esą nieko neteisėto jos nevykdė.

„Kaip jau minėjau, tarp mano klientų yra pasitaikę įmonių grupių, kurių struktūroje buvo ir tikslinėse teritorijose įregistruotų vienetų, tačiau įtarti nusikalstamos veikos požymių neturėjau pagrindo. Tais atvejais, su kuriais teko susidurti, tikslinių teritorijų vienetai galėjo būti pasitelkiami siekiant apsaugoti nuosavybę“, – teigė V. Vasiliauskas.

Dabartinis Lietuvos banko vadovas – žinomas mokesčių teisės ekspertas, buvęs Mokesčių inspekcijos Mokesčių išieškojimo skyriaus viršininkas bei buvęs finansų viceministras. Paklaustas, ar savo klientams teikė paslaugas, susijusias su mokestinės naštos sumažinimu, V. Vasiliauskas patikino nedaręs nieko neteisėto.

„Aš buvau ir esu nepakantus neteisėtam mokesčių naštos mažinimui ar juolab – jų slėpimui. Beje, Lietuvos sąlygomis nėra prasmės mokesčių tikslais naudotis tikslinių teritorijų vienetais, nes Lietuvoje yra pakankamai išvystyta tokius reiškinius padedančių užkardyti priemonių sistema – bendroji turinio viršenybės prieš formą koncepcija ir specialios antivengiminės mokesčių teisės normos. Kompetentingai taikant ir aiškinant šias teisės normas, mokesčių vengimą kaip reiškinį galima sėkmingai minimizuoti“, – teigė Lietuvos banko vadovas.

Papildomų saugiklių nereikia. Kol kas

Paprašytas pakomentuoti teisinį reguliavimą, apibrėžiantį ofšorinių įmonių galimybes veikti ir vykdyti finansines operacijas Lietuvoje, V. Vasiliauskas teigė manantis, kad dabartinė teisinė bazė yra pakankamai gera, tačiau patikino, jog reguliavimą reikia nuolat koreguoti, reaguojant į besikeičiančias sąlygas.

„Tai yra gyvas ir nuolat besikeičiantis procesas, todėl ir priežiūros institucijos, ir prižiūrimi subjektai turi nuolat reaguoti į besikeičiančias aplinkybes.

Santykiai, susiję su bankų veikla, mokesčių mokėjimu, mokesčių sistemomis, keitimusi informacija nuolat kinta, tad kinta ir teisinė aplinka bei reikalavimai kredito įstaigoms. Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas dėl informacijos apie finansines paslaugas atskleidimo yra pakankamas. Jis yra gerokai pakitęs lyginant su reikalavimais, galiojusiais prieš dešimtį metų, ir neabejoju, kad po dešimties metų teisinė aplinka bus dar kitokia“, – svarstė V. Vasiliauskas.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: „Panama Papers“ skandalas

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...