captcha

Jūsų klausimas priimtas

D. Budrys: „Lietuva verčiama dešimtis milijonų padovanoti Latvijai“

„Rail Baltica“ koordinatorės Catherine Trautmann teiginiai, kad projektui skirti šimtai milijonų eurų turi būti leidžiami centralizuotai, sulaukė Lietuvos atstovų kritikos. Pasak jų, jeigu toks planas būtų įgyvendintas, Lietuva ir Estija iš savo biudžetų Latvijai padovanotų dešimtis milijonų eurų.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

„Rail Baltica statyba“ vadovas Dainius Budrys tikina, kad pirkimų skaidrumas nėra problema. Lietuva jau vykdo realius „Rail Baltica“ tiesimo darbus ir pirkimai vyksta seniai. Dėl jų skaidrumo nei Europos Komisijai (EK), nei kitoms prižiūrinčioms institucijoms abejonių nekilo.

– Jus nustebino C. Trautmann pareiškimas, kad pirkimus turi vykdyti bendra įmonė, o ne kiekviena šalis atskirai?

– Ponios C. Trautmann išsakyti teiginiai tikrai stebina. Pirmiausia, pačios ponios Trautmann kolegos iš Europos Komisijos Mobilumo ir transporto generalinio direktorato yra ne kartą pabrėžę, kad tai, kaip šalys įgyvendins projektą, nėra taip svarbu bei yra pačių valstybių pasirinkimo reikalas. Akcentuota tik tai, kad projektas turi vykti ir jis turi būti įgyvendintas laiku.

Antra, Lietuva jau yra parodžiusi, kad nori ir geba įgyvendinti šį projektą. Be abejo, tą norima padaryti kaip įmanoma ekonomiškiau, skaidriau ir efektyviau, tačiau kartu ir maksimaliai užtikrinant nacionalinį interesą.

Jei projekto įgyvendinimas būtų centralizuotas, skelbiant bendrus geležinkelio linijos darbų pirkimus, kiltų papildoma rizika ir grėsmė susidurti su situacijomis, kai tam tikri vėlavimai, nenumatytos situacijos vienoje valstybėje ar darbų atkarpoje galėtų neleisti reikiamu laiku pradėti ar užbaigti darbų kitoje valstybėje ar atkarpoje, kurioje tokių problemų galbūt ir nebūtų.

Tam, kad tokia rizika būtų suvaldyta, net ir tarptautiniai konsultantai yra išsakę siūlymus tokio masto projektą skaidyti į atskiras dalis. Tokia praktika sėkmingai buvo naudojama ir Lietuvoje, įgyvendinant projekto pirmąjį etapą ruože iki Kauno.

Ypač svarbu ir tai, kad projekto „Rail Baltica“ pirmojo etapo įgyvendinimas Lietuvoje buvo vienas iš pagrindinių faktorių, skatinusių valstybės ekonomiką. Vykdomų darbų pagalba pelną generavo Lietuvos verslas, buvo sukurta daug naujų darbo vietų. Jei projektas būtų centralizuotas, ko gero ne tik Lietuvoje, tačiau visoje Europos Sąjungoje būtų vos keletas įmonių, turinčių pakankamus pajėgumus tokios apimties projekto įgyvendinimui. O tai iš esmės reikštų prarastas galimybes ir didžiulį potencialą tiek Lietuvos verslui, tiek ir visai valstybės ekonomikai.

– Ko gali netekti Lietuva?

– Kiekvienos šalies teisė nustato, kaip tie pinigai turi vaikščioti. Dabar vyksta diskusijos tarp trijų Baltijos šalių, kaip jos turės vykdyti pirkimus. Čia naudojamos ir biudžeto lėšos. Tai ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) klausimas. Sumos didžiulės ir pinigai turi likti toje šalyje, kurioje vykdomos statybos.

Jeigu tai darytų bendra įmonė „RB Rail“, kiltų didelė grėsmė. Dabar nėra mechanizmo, kuris leistų susigrąžinti PVM. Visas jis liktų Latvijoje. Tai jau vyksta. Šiuo metu visos šalys yra skyrusios pinigų studijoms parengti. Šioms veikloms numatyta 7 mln. eurų. Tai daro bendra įmonė ir visi mokesčiai nuo pirkimų lieka Latvijoje.

Vien PVM klausimas nėra išspręstas ir jis aktualus ne tik Lietuvai, bet ir Estijai. Nesunku paskaičiuoti, kad kalba eina apie daugiau nei 40 mln. eurų. Tai didelės sumos.

ES lėšomis bus finansuojama tik dalis projekto, likusią dalį turės užtikrinti pačios valstybės. Atsižvelgiant į tai, natūralu, kad valstybė investuodama iš to tikisi ir kuo didesnės grąžos, įskaitant ir mokesčius. Mokesčiai, tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai, turėtų būti sumokami ne kažkur, o į tos valstybės biudžetą, kurios teritorijoje atitinkami darbai vyks.

Kiekvienoje paraiškoje buvo nurodyta, kas bus įgyvendinantis subjektas, todėl dabar labai keista girdėti pamąstymus, kad pirkimai turi būti daromi per bendrą įmonę. Tokios įmonės kaip „Rail Baltica statyba“ yra ir Estijoje, ir Lietuvoje.

– Teigiama, kad Lietuva jau turi „Rail Baltica“ atkarpą, todėl šiuo metu projekto tęstinumu kur kas labiau suinteresuotos Latvija ir Estija?

– Konkursai jau yra paskelbti. Lietuva tikrai nėra stabdis. Atvirkščiai, mes vieninteliai šiame projekte jau pajudėję į priekį. Mes vieninteliai statomės ir jau esame pasiekę Kauną. Estija ir Latvija dar žemių kasti nepradėjo.

– Kokia grėsmė, kad pinigų projektui tęsti gali negauti nei viena šalis?

– Antrajam „Rail Baltica“ etapui jau skirti pinigai. Už juos bus tiesiama linija nuo Kauno iki Palemono. Klaidinga teigti, kad projektas gali neįvykti.

Man panašu, kad C. Trautmann yra klaidinama. Galbūt, ji per mažai bendrauja su projekte dalyvaujančiomis šalimis. Aš suprantu norą pirkimus daryti centralizuotai. Mes suderinome pozicijas, kad pirkimų gairės būtų nustatomos bendros įmonės. Mes jomis vadovausimės.

Visos projekto partnerės yra ES šalys. Mūsų teisinė bazė atitinka ES reikalavimus. Mūsų pirkimai yra skaidrūs. Pirmąjį „Rail Baltica“ etapą Europos Komisija visur mini kaip sėkmės istoriją ir rodo kaip pavyzdį. Ten taip pat buvo kofinansavimas iš ES lėšų. Buvo griežta kontrolė ir visi pirkimai vyko skaidriai.

Mes realiai įgyvendinome dalį projekto, žinome, kaip daryti pirkimus. Galima pažiūrėti į tarptautinius korupcijos reitingus ir matyti, kad situacija Lietuvoje gerėja. Sakyti, kad pirkimai nebus skaidrūs, yra tiesiog nesąžininga.

Visa tai nereiškia, kad Lietuva nori projektą įgyvendinti izoliuotai, nebendradarbiaujant su projekto partneriais. Būtent tam ir yra įsteigta bendra įmonė, kuri pirmiausia turi veikti kaip stiprus koordinatorius, prižiūrintis, dalyvaujantis visame projekto įgyvendinimo procese, taip pat ir tose pačiose pirkimų procedūrose.

Jau dabar rengiamame susitarime, kuris apibrėš skiriamų ES investicijų panaudojimo tvarką, bendrai įmonei yra siekiama numatyti galimybę susipažinti su pirkimų dokumentais, teikti jiems pastabas ir rekomendacijas, dalyvauti projekto įgyvendinimo pirkimus vykdančių subjektų pirkimų komisijose bei netgi inicijuoti patikrinimus ir auditus.

 

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...