captcha

Jūsų klausimas priimtas

Naujas kurortas Lietuvoje: išskirtinio poilsio vieta

Restoranas ant jūros kranto, atviri geoterminiai baseinai, kuriuose galima maudytis ir žiemą, gamtoje sukurtos erdvės koncertams. Tokia piešiama Smiltynės vizija. Šią Klaipėdos dalį, esančią Kuršių nerijos nacionaliniame parke, oficialiai norima paskelbti kurortu.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Alternatyva Neringai

Klaipėdos savivaldybėje antradienį vyko konferencija „Smiltynė – Klaipėdos kurortas“. Joje mintimis apie tai, kaip unikalią uostamiesčio vietą dar labiau pritaikyti poilsiui, turizmui, sukurti naujų paslaugų dalijosi įvairių institucijų atstovai.

Vienas konferencijos iniciatorių – Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto pirmininkas Simonas Gentvilas konstatavo, kad Neringa daugeliui poilsiautojų bus nebepasiekiama, nes įvažiavimo rinkliava padidinta nuo 10 iki 20 eurų, todėl reikia sukurti alternatyvą – žmonėms suteikti galimybę ilsėtis Smiltynėje.

„Be to, Klaipėdos savivaldybė rengia Turizmo plėtros strategiją. Joje vardijami visi turizmo privalumai, bet nuosekliai vengiama žodžio „kurortas“.

Mes jį jau turime, tik neturime to žodžio. Reikia padaryti kelis žingsnius, kad Smiltynė oficialiai būtų kurortas arba kurortinė teritorija“, – teigė S. Gentvilas.

Vienas tokių žingsnių – pateikti prašymą Vyriausybei, kitas – įsteigti Smiltynės seniūniją, o svarbiausia, anot politiko, sukurti Smiltynėje tokią infrastruktūrą, kad ji išties būtų kurortas.

„Rudenį kurortine teritorija bus paskelbta Kulautuva. Manau, jog Smiltynė jai niekuo nenusileidžia. Tik pati Klaipėda kol kas nedrįsta vartoti žodžio „kurortas“, – teigė S. Gentvilas.

Restoranas – ant kopos

Jis ir kiti pranešėjai priminė, jog Smiltynė visada buvo Klaipėdos kurortas, kuriame veikė ir poilsio namai, ir smuklės. Todėl esą reikia atkurti istorinę teisybę.

„Per metus Smiltynėje apsilanko 500 tūkst. žmonių – tiek jų atvykta į Lietuvos jūrų muziejų. Pavyzdžiui, Trakų pilį per metus aplanko 350 tūkst. žmonių. Smiltynėje mes turime didelius srautus, tačiau reikia sugalvoti, kaip žmonės sulaikyti visą dieną, o ne tik kelių valandų vizitui į Lietuvos jūrų muziejų. Tada Smiltynė taps tikru, gyvybingu kurortu. Į Smiltynę reikia atgręžti ne tik klaipėdiečius, bet ir visą Lietuvą“, – aiškino S. Gentvilas.

Anot jo, tobula diena Smiltynėje gali būti apsilankymas meno ir muziejų erdvėse bei gurmaniško gyvenimo ritmas.

„Smiltynė gali tapti dalimi lėto maisto ir lėto gyvenimo judėjimo – mėgavimasis maistu restoranuose, pro kuriuos atsiveria gražūs vaizdai“, – kalbėjo pranešėjas.

Jo teigimu, savivaldybė jau pasirengė, kaip pasiekti šį tikslą. Šiemet bus paskelbti trys žemės nuomos aukcionai. Juos laimėję verslininkai įgis prievolę išsinuomotose žemės sklypuose atkurti maitinimosi įstaigas.

Viename aukcione bus siekiama išnuomoti žemės sklypą ant kopos, prie centrinės gelbėjimo stoties.

Toje vietoje anksčiau veikė restoranas, kurio lankytojai galėjo grožėtis ir jūros vaizdais.

Kitas sklypas – Smiltynės smuklės, esantis netoli Senosios perkėlos. Trečiasis sklypas – tarp „Nerijos“, „Šašlykinės“ ir Kurhauzo. Šioje erdvėje veikė pagrindinis Smiltynės restoranas, kurį sklypo nuomininkai bus įpareigoti atkurti.

Savivaldybė su privačiais investuotojais taip pat ketina rekonstruoti Smiltynės kurhauzą ir jame sukurti arba muziejinę erdvę, arba įrengti naujus Klaipėdos santuokos rūmus.

Savo veiklą pradeda ir Smiltynės jachtklubas, kuriame ne tik gali švartuotis jachtos, bet ant kranto veikia ir viešbutis.

Dar vieną jachtklubą numatoma įkurti buvusiose laivų kapinėse – dokumentacija parengta, ieškoma investuotojų.

„Faktas tas, jog Smiltynė turi didelį potencialą, kurį būtinai reikia išnaudoti“, – konstatavo S. Gentvilas.

Traukos centras – lauko baseinai

Stulbinančių plėtros planų turi ir Lietuvos jūrų muziejus. Juos įgyvendinus ši vieta taptų kurortu kurorte, miestu mieste.

„Lietuvos jūrų muziejaus vizija buvo suformuluota dar 1998 metais ir ją nuosekliai įgyvendiname. Tais 1998 metais aiškiai įvardinta, kad Lietuvos jūrų muziejaus teritorija turi tapti pažinimo, pramogų ir sveikatingumo zona. Nuo 2005 metų pradėjome Lietuvos jūrų muziejaus rekonstrukciją. Jau baigta delfinariumo rekonstrukcija – pastatas pasikeitė ne tik iš išorės, bet ir viduje, Be to, greta delfinariumo pastato įrengtas ir lauko baseinams gyvūnams, jame bus organizuojami ir jų pasirodymai. Pirmieji lankytojų jau gegužę lauks jūrų liūtai“, – teigė Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė.

Rekonstruotame delfinariume taip pat įrengtas Delfinų terapijos centras, kuriame taikoma ne tik delfinų, bet ir kitos terapijos vaikams ir suaugusiesiems, turintiems negalią.

„Tikimės, kad po metų atidarysime ir rekonstruotą Lietuvos jūrų muziejaus akvariumą. Jis bus visiškai naujos kokybės ir fizine, ir tematine prasme. Rūsys ir pirmasis pastato aukštas visiškai rekonstruoti, dižiatūriai akvariumai atvežti iš Prancūziijos. Centriniame įėjime bus akrilo tunelis ir žmonės galės matyti aplink juos, virš jų plaukiojančias žuvis“, – intrigavo O. Žalienė.

Greta Lietuvos jūrų muziejus yra daugiau nei hektaro ploto buvusių baseinų, kuriuose veistos žuvys, teritorija. Joje numatoma įrengti tris naujus objektus, Vienas jų – Baltijos jūros gyvūnų (ruonių ir jūros paukščių) reabilitacijos centras, kitas – visai šeimai skirtas Jūros gamtos, technologijų ir inžinerijos eksperimentinės veiklos centras.

Dar vienas traukos objektas – atviri baseinai, pripildyti geoterminio vandens. „Baseinus planuojame įrengti arčiau pušynų, kad žmonės net ir žiemą galėtų juose maudytis, gulėti šiltame vandenyje, kvėpuoti pušynų oru ir grožėtis apsnigtais medžiais“, – pasakojo O. Žalienė.
Tačiau apie terminus, kada šios vizijos taps realybe, kol kas nekalbama, nes šiuo metu rengiami tik detaliojo plano projektiniai pasiūlymai.

„Smiltynė tikrai gali būti ekskliuzyvinio poilsio vieta, kurioje galiotų devizas: Džiaugtis, pažinti, saugoti“, – įsitikinusi O. Žalienė.

Savivaldybė sulaukė priekaištų

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos direktorė Aušra Feser pasidžiaugė, jog Klaipėdos savivaldybė pagaliau suprato, kad Smiltynė yra jos dalis. „Iki šiol su savivaldybe buvo sunku susikalbėti. Pavyzdžiui, Neringos savivaldybė skiria pinigų mūsų projektams, kuriuos įgyvendiname Kuršių nerijos nacionaliniame parke – tiesiame dviračių, sveikatingumo takus, įrengiame orientacinio sporto trasas. Klaipėdos savivaldybė iki šiol visas mūsų paraiškas atmesdavo, bet tikimės, kad situacija pasikeis“, – teigė A. Feser.

Ji pabrėžė, kad net UNESCO atstovai tikino, jog Smiltynė yra didžiulė vertybė, nes jis yra Klaipėdos žalioji pusė, kontrastas tarp uosto, pramonės ir gamtos, o tai ir „veža“.

„Tas kontrastas yra unikalus ir jį reikia išnaudoti“, – tikino A. Feser.

Nors didelių finansinių resursų ir neturi, direkcija, anot A. Feser, Smiltynei skiria daug dėmesio. Taip Smiltynėje atsirado Vasaros terasa, kurioje bandoma įkurti koncertų erdvę. „Muzikantas Andrius Kulikauskas tą mūsų Vasaros terasą pavadino Smiltynės duobe ir jai šis pavadinimas labai tinka. Tai išties unikali vieta, kai gamtoje galima klausytis muzikos. Tačiau reikia bent jau sceną pastatyti, o pinigų nelabai turime“, – dėstė A. Feser.

Ji apgailestavo ir dėl to, kad žlugo idėja įrengti Smiltynės miško parką – miške nutiesti takelius, pastatyti suolelius, kad žmonėms būtų patogu pasivaikščioti, aktyviai ilsėtis. „Darbų buvo padaryta nemažai, tačiau Kuršių nerijos nacionalinio parko miškai perleisti Kretingos miškų urėdijai, todėl juose nieko nebegalime daryti“, – problemą įvardijo A. Feser.

Nepaisant įvairių sunkumų, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija Smiltynėje šiemet rengs įvairius edukacinius užsiėmimus, kad poilsiautojams būtų veiklos.

„Gražu, kai kalbama apie didelius projektus, tačiau reikia pradėti nuo mažų, kad kurortas tikrai būtų vertas tokio statuso. Pavyzdžiui, išlipus iš kelto, vaizdas tikrai neprimena jokio kurorto. Klaipėdos miestas puošiamas gėlėmis, o Smiltynė pamirštama. Kurortas pirmiausia yra estetika. Užtenka kelių smulkmenų ir vieta tampa jaukesnė“, – teigė A. Feser.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...