captcha

Jūsų klausimas priimtas

A. Sekmokas ir V. Benkunskas: skyrybos su „Vilniaus energija“ nebus taikios

Prancūzijos koncerno „Veolia“ kontroliuojamos „Vilniaus energijos“ nuomojamo Vilniaus šilumos ūkio perdavimas miestui tikriausiai neišvengs teisminių procesų, sako miesto šilumos ūkį perimsiančių Vilniaus šilumos tinklų stebėtojų tarybos pirmininkas ir miesto vicemeras. Anot jų, neabejojama, kad „Vilniaus energija“ gali vilkinti turto perdavimo procesą.
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

Likus mažiau nei vieneriems metams iki nuomos sutarties pabaigos, miesto valdžia teigia nenorinti jokių politinių Lietuvos valdžios sprendimų, nes tai pakenktų, šaliai bylinėjantis su „Veolia“ tarptautiniame investicinių ginčų arbitraže (ICSID) Vašingtone, interviu BNS sako Arvydas Sekmokas ir Valdas Benkunskas.

Be to, jie sako, kad Vilniaus savivaldybė nemato jokių galimybių toliau bendradarbiauti su „Vilniaus energija“, iš jos perėmus šilumos ūkį.

– Liko maždaug vieneri metai iki Vilniaus šilumo ūkio perėmimo iš „Vilniaus energijos“. Kokios šiuo metu kyla didžiausios problemos šiame procese?

A. Sekmokas: Pagrindinis klausimas bus turto būklės vertinimas ir kuri pusė kuriai yra skolinga. Čia pagrindinis dalykas. Perėmimas vienaip ar kitaip įvyks, o šiluma Vilniaus miestui bus tiekiama – tai garantuota, o toliau seka finansiniai klausimai.

V. Benkunskas: Techninės būklės įvertinimas ir ekonominės būklės įvertinimas. Mes turime žinote, ką mes atgauname ir kokia turto vertė. Tai visas turtas, kuris buvo išnuomotas – tiekimo ir gamybos šaltiniai.

– „Vilniaus energija“ ir Vilniaus šilumos tinklai bendrai techninės būklės eksperto paslaugas turėjo nupirkti iki balandžio pradžios, tačiau procesas užsitęsė dėl nesutarimų. Kokios pasekmės laukia šilumos ūkio perdavimo, kai vėluoja pagrindinis turto vertinimas?

A . Sekmokas: Yra nesutarimas, kas samdys tą ekspertą, kadangi nuo eksperto įvertinimo priklauso turto vertė, ir šitas klausimas geranoriškai nesisprendžia. Bet kuriuo atveju turtas sugrįš ir jis bus įvertintas.

V. Benkunskas: Problema čia yra ta, kad nuomos sutartis paliko daug dalykų šalių bendram susitarimui. Čia yra vienas iš tų punktų pirminių nuomos sutarties pabaigos etape, kur šalys turėjo susiderinti ir bendru sprendimu priimti turto vertintoją, kas pirkimą daro ir kokios sąlygos. Savivaldė ir Vilniaus šilumos tinklai rodė gerą valia, iniciatyvą. Siūlė ne kartą konkurso sąlygas ir klausė, kas turėtų būti konkurso organizatorius.  Matome nuomininko piktnaudžiavimą.

Baigiantis sutarties laikotarpiui, tas interesas vis mažėja ir čia yra piktnaudžiavimo dalykai. Dabar sprendimas yra priimtas, kad Vilniaus šilumos tinklai savarankiškai daro pirkimo procedūrą, konkurso būdu nuperka vertintoją. Turtas bus įvertintas, o po to bus kiti teisiniai žingsniai – pripažinti pagal nuomos sutartį įvertinimo rezultatus kaip objektyvius ir tinkamus.

– Jūsų užsiminėte apie teisinius žingsnius – ar Vilnius ruošiasi teisminiams procesams dėl turto perėmimo?

A. Sekmokas: Turtas turi būti įvertintas pagal sutartį. Toliau nepriklausomas vertintojas bus pasamdytas konkurso būdu, ir tada kitai pusei jeigu tas vertinimas netiks, ji turės protestuoti ir turės reikšti kažkokias pretenzijas, bet jos turės būti teisiškai pagrįstos. Negali pasakyti, kad mums nepatinka, ir viskas, kadangi nepavyko susitarti, o buvo daromi visi žingsniai iš Vilniaus šilumos tinklų pusės. Siūlomi įvairūs variantai, pavyzdžiui, kad vertintoją galėtų samdyti savivaldybė. Kadangi „Vilniaus energijai“ tie siūlymai netiko, tai ir yra tam tikras pagrindas teigti, kad jiems netiko, o pagal sutartį vertinimą reikia padaryt, tai štai tas įvertinimas yra (padarytas vienašališkai Vilniaus šilumos tinklų – BNS).

Kad teismo procesai bus, tai yra labai tikėtina. Nesutarimų yra labai daug. Vienas iš pavyzdžių – „Vilniaus energija“ iki šiol nėra pateikusi už pirmuosius kelis veiklos metus audituotų finansinės veiklos ataskaitų. Tai aiškiai prieštarauja sutarčiai. Yra ir kiti klausimai, pavyzdžiui, vienos pusės skolos kitai pusei ar šilumos kaina, vadinamoji Imbraso (tuometinio Vilniaus mero Juozo Imbraso – BNS) byla. Dėl to gali būti reiškiami priekaištai, kurie gali pasibaigti teisme.

V. Benkunskas: Nenoriu būti blogas pranašas, bet ginčų objektų bus ne vienas. Čia reikėtų atskirti, kad ginčai eis savo linkme. Jie gali baigtis ir pasibaigus nuomos sutarčiai. Turtas grįžta, bet galutinai santykiai teismuose pasibaigs gal ir vėliau. Norėtųsi, kad vieną dieną atiduoda mums raktus, grubiai tariant, apsikeičiame galutinėmis sąskaitomis ir atsisveikiname. Prognozuojame, kad tas neįvyks, bet turto perėmimas tikrai įvyks.

– Jūs užsiminėte apie egzistuojančias skolas tarp Vilniaus miesto ir „Vilniaus energijos“, kokios tai skolos?

A. Sekmokas: Tie skaičiai yra labai preliminarūs ir aš būsiu atsargus, jų neįvardindamas. Be abejo, tai yra ne milijoninės sumos, o, matyt, dešimtys milijonų eurų. Aš būsiu atsargus neįvardindamas konkrečių skaičių, nes jų apskaičiavimas vis dar vyksta. Be to, turto vertinimas tam dar gali padaryti įtaką.

– Kaip jūs vertinate „Vilniaus energijos“ veiksmus, derantis dėl nuomos sutarties pabaigos, nes anksčiau buvo užsiminta, kad „Vilniaus energija“ vilkina procesą?

A. Sekmokas: Aš manau, kad „Veolia“ tikslas yra tas ieškinys Vašingtono arbitraže. Iš karto parodyti, kad juos skriaudžia, kad juos neteisingai traktuoja. Tai yra prevencinis žingsnis, kuriuo bandoma apsaugoti savo prestižą. Būtent tie visi klausimai dėl nuomos sutarties panaudojami, keliant ieškinį Vašingtone, kad „Veolia“ yra kenkiama. Reikia pasakyti, kad kai kurios Vyriausybės klaidos leidžia tokį ieškinį pateikti.

V. Benkunskas: Yra keli aspektai. Kalbama apie šilumos gamybos ir tiekimo monopolinę rinką. Bet kurioje monopolijoje turi būti valstybės priežiūra. Savivaldybei pasirašius tokią aptakią sutartį, teisių gynimo prasme buvo palikta daug spragų. Natūralu, kad per 15 metų operatorius turėjo nepakankamą priežiūrą iš savo nuomotojo ir susiformavo verslo praktika: ką noriu, tą darau. Tie visi agresyvūs veiksmai demonstruoja, kad jie norėtų, pasibaigus nuomos sutarčiai dar gauti vieną solidžią injekciją iš mokesčių mokėtojų pinigų, kalbant apie Vašingtono arbitražą.

– Ar „Veolia“ ieškinys prieš Lietuvą gali turėti įtakos šilumos ūkio perdavimui?

V. Benkunskas: „Veolia“ šiuo atveju pateikė į arbitražą ne Vilniaus savivaldybę, o Lietuvą. Pagrindinai motyvai yra teisės aktų pokyčiai, o didžiausias argumentas yra susijęs su Vilniaus trečiąja termofikacine jėgaine (TEC-3) dėl Vyriausybės sprendimo nubraukti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokesčio kvotas. Jie motyvuoja tuo, kad dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo negali naudoti TEC-3. Be abejo, čia arbitražas į tą klausimą atsakys, bet valstybė sukūrė tokių situacijų, suteikiančių prielaidas tokiam ieškiniui, tai yra akivaizdu. Šiuo atveju yra skirtingos situacijos. Mes einame su savo problemomis nuomos sutarties pagrindu, o ieškinys prieš Lietuvą, nors ir susijęs su Vilnias klausimu, yra šiek tiek atskira istorija.

– Ar Vilniaus šilumos ūkio perėmimui prireiks kokio nors Vyriausybės sprendimo?

A. Sekmokas: Iš tikrųjų, jeigu būtų valstybės veiksmai, kurie padėtų ar remtų savivaldybę, tai būtų papildomas argumentas „Veolia“ arbitraže prieš Lietuvą. Tai rodytų, kad valstybė kišasi į privataus verslo ir savivaldybės santykius. Dėl to mes nematome kažkokių tiesioginių valstybės veiksmų, nes tai būtų interpretuota teisiškai labai negerai.

Antra, visų paslaugų, kurių reikia, Vilniaus šilumos tinklai patys gali nusisamdyti konkursų būdu. Ir pagaliau trečias argumentas – Vyriausybė rodo, kad ji nemyli vilniečių. Tai TEC-3 klausimas, kai faktiškai Vyriausybės nutarimu vieną iš naujesnių termofikacinių elektrinių verčia metalo laužu. Taip pat klausimas dėl šilumos trasų, kai nei Vilniaus šilumos tinklai, nei „Vilniaus energija“ negali dalyvauti konkursuose dėl europinių pinigų trasoms atnaujinti, ir tie pinigai pasibaigs, ir vilniečiai mokės dideles sąskaitas už šilumą, kai ji eis per kiaurus vamzdžius lauk.

V. Benkunskas: Čia yra sutartiniai dalykai tarp savivaldybės ir „Vilniaus energijos“. Tuos santykius mes turime savo jėgomis pabaigti ir išsiaiškinti.

– Ar manote, kad „Vilniaus energija“ gali toliau vilkinti šilumos ūkio perdavimo procesą?

A. Sekmokas: Neabejoju, kad pagalių ratuose dar bus.

V. Benkunskas: Čia susiformavo tokia bendravimo kultūra, kad konstruktyvumo yra mažiau. Jei sutartis palieka laisvę savaip interpretuoti, tai interpretavimas vyksta. Nesitikime didelių staigmenų, bet bendravimas yra, koks yra.

– Kokią „Vilniaus energijos“ ateitį matote po šilumos ūkio perdavimo miestui?

– A. Sekmokas: Tai yra privati bendrovė, kuri pagal teisės aktus gali veikti Lietuvos rinkoje. Vilniaus šilumos ūkis sugrįš savivaldybei. Kaip „Vilniaus energija“ ieškos savo vietos rinkoje, yra jų reikalas ir niekas jiems to nedraudžia.

V. Benkunskas: Santykiams tarp Vilniaus savivaldybės ir „Vilniaus energijos“ perspektyvų nėra. Bendros ateities ir bendrų santykių nematome. Jeigu nuspręstų rinkos sąlygomis kažkur dalyvauti, tai sąlygos būtų, kaip ir kitiems.

– Ačiū už pokalbį.

************************

Vilniaus šilumos ūkis „Veolia“  (buvusi „Dalkia“) 15-kai metų buvo išnuomotas 2002 metais. 2010 metais Vilniaus taryba neleido dar dvidešimčiai metų – iki 2037 metų – pratęsti sutarties su „Vilniaus energija“, nes tai būtų pažeidę įstatymus. Konkurse dar dalyvavo konsorciumas, kurį sudaro Švedijos „Sydkraft“ ir Nyderlandų „International Waterdevelopment“. Iš konkurso anksčiau laiko buvo pasitraukusi Prancūzijos „Elyo“. Ketinimų protokolą dalyvauti konkurse dar buvo pasirašiusi Suomijos „Fortum“ bei Lenkijos „Electrocieplownia Krakow“.

Didžiausi nesutarimai tarp „Vilniaus energijos“ ir Vilniaus šilumos tinklų kilo bandant pasirinkti šilumos ūkio techninės būklės ekspertą. Bendrovės jau nuo pernai lapkričio derino eksperto paslaugų pirkimo techninę užduotį, tačiau konkrečių susitarimų nepasiekta. Nuomos sutartyje numatyta, kad ekspertą būtina parinkti, likus metams iki sutarties pabaigos – tai yra iki šių metų balandžio 1 dienos.

Nematydami galimybių susitarti, Vilniaus šilumos tinklai kovą nusprendė vienašališkai pirkti ekspertų paslaugas. Šių vertintojų ekspertizė svarbi, nes padės nustatyti šilumos ūkio vertę.

„Veolia“ sausio pabaigoje pateikė ieškinį Vašingtono arbitražui prieš Lietuvą, kuriame reikalaujama atlyginti apie 100 mln. eurų žalos dėl neva nesąžiningo valstybės elgesio ir bendrovės investicijų Lietuvoje nusavinimo. Tačiau kaltinimai nebuvo sukonkretinti, o tik kalbama apie maždaug 50 įstatymų pakeitimų šilumos sektoriuje, kurie esą pakeitė tarifų skaičiavimus, kuro pirkimo tvarką ir panašiai. Energetikos ministras Rokas Masiulis yra sakęs, jog toks „Veolia“ žingsnis yra siekis užmaskuoti realią šilumos ūkio situaciją.

Vilniaus miesto, VŠT ir „Vilniaus energijos“ sutartis baigiasi kitų metų balandžio 1-ąją. o šilumos ūkį VŠT turi perimti iki liepos.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close