captcha

Jūsų klausimas priimtas

Gali būti stabdomos Vilniaus aplinkkelio statybos

Sostinės gyventojai ir svečiai nuolat patenka į spūstis pagrindinėse miesto gatvėse. Žadama, kad jas sumažins statomas vakarinis aplinkkelis. Tačiau jo statybos gali sustoti kaip automobiliai spūstyje, nes už atliktus darbus kelininkams miesto savivaldybė jau įsiskolino dešimtis milijonų eurų.

 
DELFI (K. Čachovskio nuotr.)
DELFI (K. Čachovskio nuotr.)

Vilniaus valdžia pripažįsta, kad atsiskaityti vėluoja, tačiau vengia tiesių atsakymų ir tikisi, kad statybininkai ir toliau dirbs be atlygio.

Aplinkkelio statyba gali sustoti Nutiesus aplinkkelį, važiuojant, pavyzdžiui, nuo Kauno pusės pro Gariūnus būtų galima pasiekti magistralę Vilnius – Panevėžys išvengiant miesto centro. Šį kelių juostų apvažiavimą tiesia „Kauno tiltai“ kartu su subrangovais. „Kauno tiltų“ komunikacijos specialistė Ieva Paliliūnienė DELFI informavo, kad šiuo metu bendrovė kartu su partneriais yra atlikusi darbų už beveik 35 mln. Eur: „Iki šios dienos rangovas negavo nė vieno apmokėjimo už faktiškai atliktus darbus.“

Pasak specialistės, naujausiomis žiniomis, Vilniaus miesto savivaldybė tikisi pinigus gauti birželio–liepos mėnesiais. Bendrovė tikisi vos gavusi finansavimą, ji atsiskaitys už atliktus Vilniaus vakarinio aplinkkelio darbus.

Paklausta, ar dėl įsiskolinimo nesustos statybos, ji tiesiai neatsakė, tačiau leido suprasti, kad gali nutikti ir taip.

„Viskas priklauso nuo to, kiek įsiskolinimas tęsis. Vis dėlto esant aplinkybėms, kurios nuo rangovo nepriklauso, statyba gali sustoti. Tačiau dabar aplinkkelio trečiojo etapo darbų „Kauno tiltai“ kartu su partneriais nestabdo, dirba iš savo lėšų ir nevėluoja jų atlikti. Viskas vyksta taip, kaip buvo numatyta plane. Bet darbai įsibėgėja, kiekvieną dieną reikia vis daugiau apyvartinių lėšų medžiagoms, kurui įsigyti, mokėti darbuotojams, subrangovams, todėl artėja momentas, kai patys nepajėgsime finansuoti projekto. Kaip ir minėjome, jeigu įsiskolinimas tęsis dėl nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių, gali būti, kad patys nepajėgsime toliau finansuoti projekto“, – paaiškino ji.

I. Paliliūnienė taip pat priminė, kad pagal sutartį darbai turėtų būti užbaigti 2017 m. balandžio 14 d., tačiau bendrovė yra pažadėjusi tai padaryti jau iki šių metų pabaigos.

„Šiuo metu darbai vyksta taip, kad pažadas būtų įgyvendintas. Bet kaip ir minėjome, jeigu įsiskolinimas tęsis gali būti, kad teks stabdyti darbus dėl nuo mūsų nepriklausančių aplinkybių“, – įspėjo ji. „Sodros” duomenimis, bendrovėje „Kauno tiltai“ yra 864 darbuotojai. Ji pati neturi skolų nei valstybės biudžetui, nei valstybinio socialinio draudimo biudžetui.

Nesako nieko konkretaus Vilniaus miesto savivaldybė nei paneigė, nei patvirtino, kad rangovams yra skolinga būtent tokią sumą. Taip pat neatsakė į klausimą, kodėl skola susidarė ir kas daroma, kad ji būtų grąžinta. Savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Infrastruktūros skyriaus vedėjas Linas Bartusevičius komentavo, kad aplinkkeliui finansuoti bus naudojamos Europos Sąjungos lėšos. Esą paraiška joms gauti teikta remiantis susisiekimo ministro įsakymu.

„Paraiška parengta pagal įsakyme nustatytą datą t. y. 2016-02-01 d. ir pateikta raštu Transporto investicijų direkcijai. Projektas yra didelės vertės, todėl dėl investicijų skyrimo sprendimą turi priimti Europos Komisija“, – aiškino jis.

Vedėjo teigimu, projekto finansavimo sutartį „ketinama“ pasirašyti 2016 m. liepą. Ją pasirašius rangovams „iš karto bus sumokama už atliktus darbus“. Beje, ketvirtadienį savivaldybė išplatino pranešimą, kad su Šiaulių ir DNB bankais pasirašė susitarimus dėl 59,3 mln. eurų refinansavimo – paskolų ir bankų perimtų skolų grąžinimo.

DELFI savivaldybės atstovų taip pat klausė, kiek ilgai gyventojai turės važiuoti per naują apylanką, dėl kurios Pilaitės mikrorajono ir kaimyninių vietovių gyventojai kas rytą turi gaišti laiką naujose spūstyse. Esą tai tęsis iki aplinkkelio statybos pabaigos.

Ar pastačius aplinkkelį iš esmės nesikeis eismas kitose Vilniaus vietose, taip pat neaišku. Atsakydamas į šį klausimą Vilniaus miesto savivaldybės Eismo organizavimo skyriaus vedėjas Tomas Kamaitis, komentavo, kad „Greito eismo gatvių tinklo plėtra svarbi eismo sąlygų gerinimui ir tranzitinio transporto eismo nukreipimui“. Jo teigimu, pastačius aplinkkelį sumažės eismo srautai Laisvės ir Savanorių prospektuose, Ukmergės ir kitose gatvėse.

„Skaičiuojama, kad pabaigus trečiąjį Vakarinio aplinkkelio etapą, jame paros transporto srautas sieks iki 33,0 tūkst. automobilių (arba 2,5 tūkst. automobilių per valandą). Šiuo projekto įgyvendinimu tikimasi sumažinti 20–35 proc. transporto srautus per miesto pagrindines gatves“, – dėstė vedėjas.
 

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...