captcha

Jūsų klausimas priimtas

Politinė krizė kelia grėsmę trapiai Bulgarijos ekonomikai

Po kelias savaites šalį drebinusių protestų laikinoji Bulgarijos vyriausybė turi skubiai susigrąžinti valstybinių institucijų pasitikėjimą, kitaip ekonominė situacija skurdžiausioje ES šalyje gali dar pablogėti, informuoja „EUbusiness“ remdamasis analitikais.
EPA-ELTA nuotr.
EPA-ELTA nuotr.

Po kelias savaites šalį drebinusių protestų laikinoji Bulgarijos vyriausybė turi skubiai susigrąžinti valstybinių institucijų pasitikėjimą, kitaip ekonominė situacija skurdžiausioje ES šalyje gali dar pablogėti, informuoja „EUbusiness“ remdamasis analitikais.

„Jeigu protestai tęsis ir išliks politinis nestabilumas, tokia padėtis atbaidys naujus investuotojus, o tuos, kurie jau pradėjo vienokius ar kitokius projektus, paskatins juos atidėti“, – sakė analitikas Kalojanas Staikovas iš Rinkos ekonomikos instituto.

„Jeigu politinė krizė skubiai nebus įveikta, ekonomikos neišvengiama laukia nuosmukis, bus prarasta šimtai tūkstančių darbo vietų, skurdas dar labiau padidės“, – pridūrė Georgijus Angelovas iš „Open Society Institute“ Sofijos skyriaus.

Bulgarijos ministras pirmininkas Boiko Borisovas atsistatydino vasario 20 dieną. Taip jis reagavo į masinius protestus, kilusius dėl didelių elektros kainų ir mažų atlyginimų. Protestuotojai grasino apsupti parlamentą ir neleisti parlamentarams išeiti.

Priešlaikinius parlamento rinkimus planuojama rengti gegužę.

Bulgarija 2007 metais įstojo į Europos Sąjungą (ES), bet yra neturtingiausia bloko narė. Gyventojai tikėjosi, kad įstojus į ES jų gyvenimas pagerės. Tačiau ketvirtadalis tebegyvena žemiau skurdo ribos, o jų pajamos siekia tik pusę ES vidutinių pajamų. Bulgarai piktinasi valdžios nesugebėjimu kovoti su korupcija. Daugeliui paskutinis lašas buvo žiemą gautos sąskaitos už elektrą, kurios net viršijo kai kurių atlyginimus. Prasidėjo smurtiniai protestai ir ministras pirmininkas buvo priverstas atsistatydinti.

Vyriausybė pasiekė, kad šalies deficitas 2012 metais siektų tik 0,5 proc. BVP , o valstybės skola - 15-19 proc. BVP: tai vienas žemiausių lygių visoje ES.

Tačiau to pasiekta drastiškų vyriausybės išlaidų mažinimo kaina, taip pat įšaldžius valstybės sektoriaus atlyginimus iki vidutiniško 400 eurų lygio. Vidutinės senatvinės pensijos sparčiai senstančioje šalyje išlieka ties 138 eurų riba.

Bulgarijos, kurioje gyvena apie 7,4 mln. žmonių, ekonomika lėtai atsigauna po pasaulio finansinės ir ekonominės 2009 m. krizės. 2012 metais šalies ekonomika ūgtelėjo tik 0,8 proc. 2013 metais prognozuojamas kiek didesnis – 1,0 proc. – augimas.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...