captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mokslininkai siūlo neįsileisti elektros iš Astravo AE

Ketvirtadienį elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ kartu su Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkais Energetikos ministerijoje pristatė studiją, kurioje išnagrinėjo technines priemones riboti Astravo atominėje elektrinėje (AE) pagamintos elektros patekimą į Lietuvą.  
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Kaip rašoma pranešime spaudai, prieš mėnesį energetikos ministras Rokas Masiulis įpareigojo „Litgrid“ kartu su mokslininkais išnagrinėti technines priemones, galinčias riboti elektros srautą iš Baltarusijoje statomos Astravo AE, įvertinti jų pasekmes elektros sistemos patikimumui ir elektros rinkai, išnagrinėti galimas teisines tokių priemonių taikymo pasekmes.

„Tam, kad galėtume imtis veiksmų mūsų visų saugumui užtikrinti, turime įvertinti visas galimas priemones ir išsirinkti veiksmingiausią. Šiandien [ketvirtadienį] mums buvo pristatytos mokslininkų išvados. Įsigilinę į jas, rengsime tolesnių veiksmų planą“, – kalbėjo energetikos ministras R. Masiulis.

Studijos autoriai identifikavo ir išnagrinėjo keturias techninių priemonių alternatyvas: visų elektros perdavimo linijų tarp Baltijos šalių ir Baltarusijos bei Rusijos išjungimą, visų elektros perdavimo linijų tarp Lietuvos ir Baltarusijos išjungimą, nuolatinės srovės keitiklio statybą Ignalinos AE transformatorių pastotėje, trijų elektros perdavimo linijų, išeinančių iš Ignalinos AE į Baltarusiją, išjungimą. Taip pat išnagrinėta penktoji – rinkos ribojimo alternatyva, nereikalaujanti jokių techninių priemonių.

Mokslininkų teigimu, kad visos nagrinėtos techninės priemonės gali būti taikomos tik visoms Baltijos šalims vieningai dėl jų sutarus. Jei techninės ribojimo priemonės būtų taikomos tik Lietuvoje, elektros sistemos patikimumas sumažėtų, o elektros srautas iš Baltarusijos vis tiek pasiektų Lietuvą per Latviją.

Studijoje atkreipiamas dėmesys, kad visos techninės priemonės mažintų Baltijos šalių elektros energetikos sistemų stabilumą ir patikimumą. Be to, jos didintų elektros rinkos kainą nuo 3 iki 10,5 Eur/MWh. Techninėms elektros srauto ribojimo priemonėms įdiegti reikalingos suminės investicijos – nuo 20 iki 197 mln. eurų. Studijos autoriai taip pat pabrėžė, kad keitiklio įrengimas IAE mazge reikštų didelių investicijų, kurios vėliau nebus naudojamos, įšaldymą. Keitikliai paprastai įrengiami tuomet, kai ruošiamasi prekiauti elektra, o ne ją riboti.

Todėl, mokslininkų manymu, efektyviausia priemonė, kurią būtų galima įgyvendinti per trumpą laikotarpį, yra komercinio elektros srauto ribojimas – kitaip tariant, neleidimas parduoti iš Baltarusijos atkeliavusios elektros biržoje. Efektyviausia ir patikimiausia priemonė Astravo elektros srautui į Lietuvą riboti ilguoju laikotarpiu yra Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close