captcha

Jūsų klausimas priimtas

Banko suvilioti klientai atsisveikina ne tik su namais

Šimtai klientų keikia dieną, kai susigundė dar prieš krizę DNB platintais neva labai pelningais ir patraukliais banko produktais. Teismai nusprendė, kad bankas ne viską padarė teisingai. Tačiau nukentėjusiems gyventojams – tai menka paguoda. Jie prarado ne tik pinigus, bet ir namus vos išsaugojo, kai kuriems pašlijo sveikata, o dalis jau iškeliavo anapus.
DELFI (K. Čachovskio nuotr.)
DELFI (K. Čachovskio nuotr.)

Prieš kurį laiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) priėmė nutartį, kad patirtus nuostolius per pusę turi dalintis bankas ir jo klientai. Jie nenuleidžia rankų ir tikisi, kad suras teisybę Europos Sąjungos Teisingumo Teisme (ESTT). Tačiau DNB nemato tam reikalo, nes esą viskas išsprendžiama Lietuvos teismuose.

Pakliuvo kaip telefoniniams sukčiams

Vilnietis Gintautas (pavardė redakcijai žinoma) DELFI pasakojo, kad su DNB banku neturėjo jokių santykių – nei asmeninės, nei verslo sąskaitos, jokių kortelių, jokių paskolų ar panašiai. Tačiau vieną dieną pasakoja sulaukęs netikėto skambučio.

Banko atstovai jam pasiūlė įsigyti su akcijomis susietų obligacijų (SOSA). Kad pelnas būtų dar didesnis, įkalbėjo užstatyti namus ir paimti papildomą paskolą, už kurią taip pat buvo nupirkta tokių pačių vertybinių popierių. Tačiau vietoje žadėto pelno, jis vos neteko namų. Pusę iš 600 tūkst. litų (beveik 174 tūkst. eurų) patirtų nuostolių sumos teko grąžinti bankui.

„Pikčiausia, kad tikrai neturėjau jokių sąsajų su DNB banku – nei sąskaitos, nieko. Paprasčiausiai buvo kažkokia medžioklė, pakliuvau, kaip dabar kalbama, lyg į telefoninių sukčių pinkles. Viskas vyko jų iniciatyva, nežinau, kur, kaip mane surado. Tik skambutis: ateik, pasikalbėsim. Kaip sakyti, prigundė, kad čia galimybių į minusą nėra jokių, tik laimėjimas. Be to, jūsų namas esą laisvas, galite ir jį įdarbinti, turėsite kažkokį pelną“, – prisiminė pašnekovas.

„Ne tas žodis „nukentėjau“. Kaip pasakyti, ir moraliai, ir dvasiškai, ir fiziškai nukentėjau. Suprantate, viską praradau ir sveikatą, ir viską, ir atmintis sušlubavo, žodžiu, išėjo nelabai kas. Pardavėme savo nekilnojamąjį turtą ir atsiskaitėme su jais 50 proc., kai buvo teismo sprendimas. Įlindome į skolas. Nes vis tiek gyventi, išskyrus šitą namą, nieko neturėjome“, – pasakojo vyresnio amžiaus vilnietis.

Anot jo, kad šeima nebūtų išmesta į gatvę, jo dukrai teko imti paskolą ir nupirkti namus iš banko. Dabar ir dukra su šeima gyvena kartu. „Ką gi, mokame, dukra moka iš paskutinių išgalių. Ką daryti, mokėti reikia, tik problematiška, nes mokėjimai dideli“, – apgailestavo Gintautas.

Jis sakė nesuprantąs, nei LAT nutarties, nei banko elgesio: esą, jeigu žmogus nueina į parduotuvę ir nusiperka produktą, kuris pusiau blogas, tai jis dėl to nepatiria nuostolių. O šiuo atveju, kaip pripažino teismas, bankas elgėsi ne visai teisingai, tad neaišku, dėl ko turi nukentėti jo klientai.

Tikisi, kad padės europinis teismas

Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktoriusKęstutis Kupšys įsitikinęs, kad LAT nutartyje dėl DNB ir šio banko klientų ginčo „yra labai gerų momentų“. Esą jie parodo, kad bankas buvo ne visiškai teisus, tad dalis klientų, – tokių yra 10–15, – remdamiesi juo teikia naujus ieškinius.

„Daugelio klientų netenkina, kad nuostoliai padalinti per pusę vien todėl, kad yra užstatę savo žemę, būstą – butą arba namą. Ar pusė sumos, ar visa, vis tiek reikš, kad jie turės prarasti būstą, jį parduoti ir kažkokiu būdu atsiskaityti su banku už likusią sumą. O juk gali būti, kad ir už parduotą būstą gautos sumos neužteks padengti įsiskolinimą“, – aiškino pašnekovas.

Anot jo, 2011 m. valstybės institucijų tyrimas atskleidė, kad iš viso buvo 640 asmenų, kuriems DNB vertybinius popierius pardavė su paskola.

„Kiek žinau, dauguma iš tų maždaug 60 asmenų, kurie bylinėjosi teismuose, buvo užstatę nekilnojamąjį turtą. Tad jiems ir buvo esminis klausimas, ar to turto netekti ar jį išsaugoti“, – sakė K. Kupšys ir pridūrė, kad dabar ieškančių teisybės sumažėjo, nes žmonės pavargo bylinėtis, mato, kad LAT jų negina.

„Žinau žmogų, kuris mirė vėžiu, kitas pasimirė dėl infarkto, kuris, manoma, ištiko dėl galynėjimosi su banku. Jo dukra jau kitaip tariasi su banku, nebekovoja, nes tėvukas jau miręs. Taigi šeimynykščiai jau susitaiko su tokia padėtimi“, – liūdniausias istorijas prisiminė asociacijos vadovas.

Anot jo, LAT sprendimas padalinti nuostolius per pusę klientams ir bankui gal ir gali būti laikomas „saliamonišku“, tačiau apie jį išgirdę vartotojų apsaugos gynėjai kitose Europos šalyse esą kraipo galvas. Niekam neaišku, kodėl, nepriklausomai nuo išsilavinimo, profesijos, patirties, amžiaus ar kitų žmogaus savybių, nuostoliai visiems klientams dalinti santykiu 50/50. Galbūt kokiems mokytojams šis santykis galėjo būti 60/40, pensininkams 70/30 ir panašiai.

„Jei teismas sako, kad bankas kaltas, tai kodėl jam turi pusė pelno likti, kodėl iš žmonių pasipelnyti? O kuo žmogus kaltas, kad pasitikėjo, kodėl jam už tą, neva nerūpestingumą, kaip kad teismas suformulavo, turi būti skirta tokia bauda. Juk iniciatyva išėjo iš banko. Ne žmogus pareikalavo tą vertybinį popierių parduoti, o bankas pasiūlė“, – stebėjosi pašnekovas.

Jo teigimu, remiantis LAT sprendimu, grupelė klientų jau paprašė teismo, kad šis perduotų nagrinėti ginčą ESTT. Tačiau nesitikima, kad prašymas bus greitai išnagrinėtas. Be to, jei byla pasiektų ESTT, šis ją taip pat gali nagrinėti ne vienerius metus.

„Bet mes pasiruošę, žinome, kad bylinėjimasis užtruks. Nes juk nėra kito kelio žmogui, kuris potencialiai išmetamas į gatvę, jam tenka griebtis vilties, kad ESTT kitaip viską išnagrinės“, – kalbėjo K. Kupšys.

Bankas pagrindo nemato

DNB banko komunikacijos vadovas Valdas Lopeta DELFI komentavo, kad visi ginčai visiškai išsprendžiami Lietuvos teismų, todėl bankas nemato pagrindo, kodėl reikėtų kreiptis į ESTT. Anot jo, Lietuvos teismuose buvo skirtingų sprendimų dėl nuostolių, kuriuos patyrė SOSA įsigiję klientai – ne tik kad nuostoliai būtų padalinti per pusę.

„Bet kokiu atveju, jei teismas priima galutinį ir neskundžiamą sprendimą, bankas jį vykdo. Skolintas lėšas įsigyjant SASO naudojo tik nedidelė klientų dalis. Dar mažesnė klientų dalis investavo tik skolintomis lėšomis – įkeisdami nekilnojamąjį turtą“, – aiškino vadovas.

Į klausimą, kiek ir kokių nuostolių patyrė klientai, o kiek bankas, DNB atstovas teigė, kad kiekvieno kliento atvejis yra individualus: „Dalis emisijų buvo pelningos, kitos dėl finansų krizės tapo nuostolingos, todėl kai kurie klientai iš šios paslaugos uždirbo, tuo metu kiti, deja, patyrė vienokį ar kitokį nuostolį“.

Jis neatskleidė konkrečių skaičių, taip pat tiksliai neįvardino, kiek asmenų įsigijo SOSA įkeitę nekilnojamąjį turtą. Tačiau tikino, kad didžioji dalis įsigijo obligacijų savo lėšomis arba skolindamiesi be nekilnojamojo turto įkeitimo.

V. Lopeta taip pat tvirtino, kad nebuvo nė vieno atvejo, kai įkeistas nekilnojamasis turtas tapo banko nuosavybe arba buvo parduotas iš varžytinių.

Pasak atstovo, DNB bankas nuo 2008 m. nebeteikia tikslinių paskolų obligacijų įsigijimui ir nebeplatina su akcijomis susietų obligacijų.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...