captcha

Jūsų klausimas priimtas

D. Grybauskaitė: Vokietija turi galvoti apie ES energetinį saugumą

Vokietija turi mąstyti apie Europos Sąjungos (ES) energetinį saugumą, plėtodama per Baltijos jūrą Rusijos eksporto dujotiekio plėtros projektą „Nord Stream 2“, sako Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Dalia Grybauskaitė (kairėje) ir Joachimas Gauckas (kairėje). AFP/Scanpix nuotr.
Dalia Grybauskaitė (kairėje) ir Joachimas Gauckas (kairėje). AFP/Scanpix nuotr.

„Pirmiausia mėginama mums teigti, kad tai yra komercinis projektas tarp atskirų įmonių. Iš tiesų suprantame, kad tokio masto energetiniai projektai yra geopolitiniai projektai, todėl ir kreipiame dėmesį. Net 8 šalys pasirašė laišką ir Europos Komisijai, kuri laikosi neutraliai ir Vokietijos vyriausybei primename, kad turime galvoti apie visą Europos Sąjungą. Energetinės sąjungos kūrimas yra visų atsakomybė“, – po susitikimo su prezidentu Joachimu Gaucku žurnalistams Berlyne sakė D. Grybauskaitė.

Anot jos, ES šalių energetinis saugumo išlaikymas turi būti prioritetas, mąstant apie bet kokių energetinių projektų vystymą.

„Leisti skaldyti ir valdyti Rusijai, kaip ji tai darė anksčiau, tikrai neturėtume, o pačiai Vokietijai vėl mėginti griūti į visišką priklausomybę nuo Rusijos energetinių išteklių liūną, tikrai neverta. Šioje situacijoje geopolitiniuose projektuose vien interesas ir nauda negali būti vertybė ir negali būti pagrindas. Tai yra pirmiausia visų Europos Sąjungos šalių saugumas, tiekimo saugumas“, – kalbėjo šalies vadovė.

Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ yra numačiusi, kad „Nord Stream 2“ turėtų būti pradėtas tiesti 2018 metų balandžio 1 dieną. Pernai rugsėjį „Gazprom“ su penkiomis Europos bendrovėmis (Vokietijos „Basf“ ir E.ON, Prancūzijos „Engie“, Austrijos OMV, Nyderlandų ir Didžiosios Britanijos „Shell“) pasirašė susitarimą dėl bendros įmonės, kuri įgyvendintų Baltijos jūrą kertančio 10 mlrd. eurų vertės dujotiekio „Nord Stream“ plėtros projektą.

Tikimasi iki 2019 metų pabaigos nutiesti dvi papildomas „Nord Stream“ gijas, kurios vamzdyno metinį pralaidumą padidintų dukart iki 110 mlrd. kubų.

Planuojamas „Nord Stream 2“ dujotiekio paleidimas sutampa su numatyta Rusijos dujų tranzito per Ukrainą sutarties galiojimo baigtimi.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close