captcha

Jūsų klausimas priimtas

NSGK ir VSD siūlymus kriminalizuoti dezinformavimą vertina atsargiai

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai Valstybės saugumo departamento (VSD) siūlymus kriminalizuoti dezinformavimą ir už tai skirti laisvės atėmimo bausmes vertina atsargiai.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Trečiadienį išklausęs VSD direktoriaus pavaduotojo Kęstučio Budrio pristatytas pataisas, komitetas dėl jų apsispręsti planuoja kitą savaitę.

Pasak komiteto vadovo Artūro Paulausko, pataisos pateiktos kaip paketas hibridinio karo grėsmėms atremti ir kai kurie siūlymai – logiški, tačiau dezinformavimo kriminalizavimas kelia abejonių.

„Dėl dezinformacijos kriminalizavimo vienareikšmiško atsakymo neturiu, reikia apsitarti su baudžiamosios teisės specialistais, pasikalbėti su komiteto nariais, nes matėt, kad yra daug abejojančių, ar ta sąvoka, dezinformacija, netaps pagrindu persekioti kitaip manančių, kad nebūtų per daug ribojama žodžio laisvė“, – po komiteto posėdžio žurnalistams sakė „darbietis“ A. Paulauskas.

Jis pabrėžė, kad žodžio laisvė – viena svarbiausių, iškovotų su nepriklausomybe, ir „jei ją riboti, tai ne daugiau, nei numatyta Konstitucijoje, t.y. šmeižtas, konfliktų kūrimas ir panašiai“. „Aš galvoju, kad mes labai atsargiai vertinsime tuos dalykus, pasižiūrėsime, kokia pasaulinė praktika“, – pridūrė komiteto vadovas.

NSGK atstovas konservatorius Arvydas Anušauskas sakė, kad tuo atveju, jei dezinformacijos skleidimas būtų kriminalizuotas, sankcijos turėtų būti švelnesnės, ir ne laisvės atėmimo bausmė.

„Suprantama, kad nesantaikos kurstymas, šmeižtas, dezinformacija nėra tolygi žodžio laisvei, kad negali piktnaudžiauti ta teise, bet nuostatos turi būti nušlifuotos, nuglostytos, nepriimkime šių projektų kaip galutinio produkto. Kalbėta, kad turi būti toj praktikoj tyčia, aš įsivaizduoju, kad turi būti tęstinis veiksmas, nes vien dėl nežinojimo ar žinojimo išskyrimo gali kilti ginčų teisme, pavyzdžiui, ar žmogus turėjo išsamią informaciją, teikdamas ją viešai, yra daug niuansų, kurie turi būti labai aiškūs“, – žurnalistams sakė A. Anušauskas.

„Sankcijose šiuo atveju įrašyta laisvės atėmimas, bet aš įsivaizduoju, kai tuo atveju, kai neveikiama kitos valstybės užduotimi, teismų diskrecija turi būti plati, nuo baudos, apsieiti be laisvės atėmimo. Iš kitos pusės aš pritariu, kad VSD teikia kaip paketą, jei vyksta hibridinis karas, hibridinės grėsmės atsiranda, šiuo atveju situacija ženkliai keičiasi“, – savo poziciją išsakė A. Anušauskas.

VSD pasiūlymas numato, kad tas, kas viešai skleidžia melagingą informaciją arba iškreipia faktus apie Lietuvos respublikos vykdomą politiką, gynybinius pajėgumus, valstybės institucijas, strateginę ar svarbią reikšmę valstybei turinčius objektus, siekdamas pakenkti Lietuvos respublikos interesams ar destabilizuoti padėtį Lietuvos respublikoje, baudžiamas laisvės atėmimu iki 7 metų. Už tokias veikas, daromas vykdant kitos valstybės ar jos organizacijos užduotį, grėstų bauda iki 10 metų nelaisvės.

VSD direktoriaus pavaduotojas K. Budrys tvirtino, jog visas paketas yra teikiamas įvertinus, kad Lietuva yra „hibridinio karo sąlygose“, ir valstybė turi turėti priemones apsiginti, o dabartinės – nepakankamos.

„Mes pateikėme pasiūlymų paketą, vertindami informacines grėsmes, kai prieš mus vykdamos informacinės atakos. Mes konstatuojame, kad esame informacinio karo sąlygose ir tas informacinis karas turi turėti tam tikras taisykles, ir valstybė turi turėti demokratinių būdų apsiginti, nusibrėždama raudonas ribas ir sakydama, kad ji ginsis“, – žurnalistams po posėdžio sakė K. Budrys.

Jis pabrėžė, kad dezinformacija nėra ta informacija, kuri patenka į Konstitucijos 25 straipsnyje, įtvirtinančiame žodžio ir įsitikinimų laisvę.

„Mes turėtume apsibrėžti ir informacinio karo sąlygomis ginti savo laisvę. Tie (dabartiniai) įrankiai nepakankami, nes prieš mus centralizuotai, siekiant mums, mūsų nacionalinio saugumo interesams pakenkti vykdoma kampanija, ataka, pasitelkiant visą (kitos) valstybės kontroliuojamą žiniasklaidą, įvairias grupes, ir mums reikia adekvačiai gintis. Mes matome pavyzdžius, kurie buvo karo Ukrainoje metu, mes žiūrime, kad buvo įžiebta, įskelta įtampa“, – kalbėjo VSD vienas vadovų.

Apie siūlymą kriminalizuoti dezinformaciją VSD pranešė metinėje ataskaitoje. Žvalgybos institucija nurodė, kad pataisos parengtos „stiprinant valstybės informacinį saugumą“.

VSD siūlymu, dezinformacija būtų laikoma „veika, kai viešai skleidžiama melaginga informacija, siekiant pakenkti Lietuvos Respublikos nacionaliniams interesams ar destabilizuoti padėtį valstybėje“.

Tuo tarpu siūlomo reguliavimo kritikai sako, jog baudžiamoji atsakomybė už dezinformaciją primena sovietmetį ir sudaro prielaidas riboti žodžio laisvę.

Pagal VSD siūlymą, nuostatomis apie dezinformaciją ir sabotažą būtų papildytas Baudžiamojo kodekso straipsnis, kuris numato atsakomybę už viešus raginimus smurtu pažeisti Lietuvos suverenitetą.

Kiti kodekso straipsniai šiuo metu numato baudžiamąją atsakomybę už neapykantos kurstymą, šmeižimą, sovietų ir nacių nusikaltimų neigimą ar šiurkštų menkinimą.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...