captcha

Jūsų klausimas priimtas

Bekontakčiai mokėjimai sutaupys laiko

Jau šių metų rudenį kai kuriose vietose už nedidelės vertės prekes ar paslaugas mokėjimo kortele bus galima atsiskaityti nevedant PIN kodo.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

Sprendimus šiai naujovei rengia didieji Lietuvoje veikiantys bankai. Prisitaikyti ketina ir prekybos tinklai. Planuojama, kad gyventojai tokiu būdu galės sumokėti už pirkinius, kurių suma bus iki 10 eurų.

 Naujos kortelės

Beveik 90 proc. visų mokėjimo paslaugų šalyje atliekantys „Swedbank“, SEB ir DNB bankai teigia, kad rengiasi bekontakčių mokėjimų pradžiai.

„Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius pasakojo, kad neseniai jų atliktas tyrimas parodė, kad už kasdienius pirkinius mokėjimo kortele atsiskaito 56 proc. Lietuvos gyventojų.

„Tas pats tyrimas atskleidė, kad vienas pagrindinių argumentų atsiskaitant kortele yra laiko taupymas – susimokant tokiu būdu nereikia gaišti laiko skaičiuojant grynuosius ir grąžos. Bekontakčiai mokėjimai kortelėmis – tai kitas žingsnis suteikiant vartotojams galimybę dar greičiau ir patogiau atsiskaityti už prekes bei paslaugas. Atsiskaitant tokia kortele pirkėjui pakaks priglausti ją prie kortelių skaitytuvo ir mokėjimas bus atliktas“, – DELFI pasakojo jis.

Nauji terminalai

DNB banko komunikacijos vadovas Valdas Lopeta teigė, kad nuo šių metų visi bankai Europoje pradeda diegti bekontakčius atsiskaitymo terminalus, kurie iki 2019 metų pabaigos visiškai pakeis esamus įrenginius, galinčius aptarnauti mokėjimo korteles tik fizinio kontakto būdu, t. y. nuskaitant lustą ar magnetinį takelį.

„DNB bekontaktį atsiskaitymą palaikančius elektroninius mokėjimo kortelių skaitytuvus taip pat diegia nuo metų pradžios. Planuojame šį rudenį baigti įrangos sertifikavimo darbus ir tuomet jau informuosime klientus apie galimybę priimti atsiskaitymus bekontaktėmis kortelėmis. Pačias bekontaktes korteles planuojame pristatyti šį rudenį“, – sakė jis.

Pokyčiai IT sistemose

SEB banko Verslo plėtros departamento direktorius Linas Januševičius dėstė, kad bekontakčiai mokėjimai yra naudingi ten, kur yra labai didelis žmonių srautas ir eilės, pavyzdžiui, dideliuose prekybos centruose, valgyklose ir panašiai. „Tam, kad Lietuvoje būtų įmanomi bekontakčiai mokėjimai, visų pirma tokie turėtų būti mokėjimo kortelių skaitytuvai ir tam turi būti pritaikyta bankų programinė įranga.

Nuo šių metų diegiame bekontakčius sertifikuotus mokėjimo kortelių skaitytuvus, ir jau apie pusė SEB banko mokėjimo kortelių skaitytuvų šiuo metu yra paruošti bekontakčiams atsiskaitymams, taip pat iki šių metų pabaigos planuojame atlikti pakeitimus banko IT sistemose, kad tokie skaitytuvai galėtų priimti atsiskaitymus bekontaktėmis mokėjimo kortelėmis“, – sakė jis.

Kodėl 10 eurų?

 Svarstydami apie tai, kokio dydžio galėtų būti bekontakčiams mokėjimas taikomas limitas, „Swedbank“ ir DNB atstovai įvardijo tą patį skaičių – 10 eurų. S. Abraškevičius teigė, kad „Swedbank“ mokėjimo kortelių duomenys rodo, jog apie 60 proc. visų atsiskaitymų kortelėmis Lietuvos prekybos vietose atliekami nedidelėmis sumomis, iki 10 eurų.

„Turint omenyje smulkių mokėjimų apimtis, tikime, kad ši naujovė bus naudinga bei patraukli ir privatiems banko klientams, ir prekybininkams. Šiuo metu dar nėra priimtas sprendimas dėl bekontakčio mokėjimo limito. Tikėtina, kad išleidus pirmąsias tokias korteles, šis limitas gali būti apie 10 eurų“, – sakė jis. V. Lopeta taip pat sakė, kad bent iš pradžių bekontakčiu būdu bus galima atsiskaityti tik už mažos vertės prekes ar paslaugas, kai suma neviršys 10 eurų.

„Be abejonės, bekontakčiai atsiskaitymai taps populiariu mokėjimo būdu, kuris klientams, kortelių turėtojams ir prekybininkams leis sutaupyti daug laiko, bus kur kas patogesnis ir taip pat saugus“, – sakė jis.

„Maxima“ rengiasi

Kaip DELFI pasakojo „Maxima“ komunikacijos vadovė Renata Saulytė, šiuo metu tinklo parduotuvėse jau yra sumontuotos vadinamosios „WinPOS“ naujos kartos kasos – jau su naujais kortelių terminalais, kurie palaiko NFC (angl. Near Field Communication) ryšį ir leidžia atlikti vadinamąjį bekontaktį atsiskaitymą.

„Tokių kasų jau turime apie 700 iš maždaug 2 tūkst. Per maždaug dvejus metus planuojame pakeisti visas kasas ir visus kortelių terminalus naujais, jau palaikančiais NFC. Tai išties nemažas žingsnis prekybos įrangos modernizavimo link. Ir ne mažos investicijos. Skaičiuojame, kad bendrovės investicijos į vieną tokių kasų prasideda nuo 2 tūkst. eurų. Be to, be įrangos atnaujinimo, investicijų reikalauja ir programavimo darbai“, – dėstė ji.

R. Saulytė teigė, kad „Maxima“ bekontakčio atsiskaitymo galimybę vertina palankiai.

„Tai taupys vartotojų laiką, kuris, kaip matome sekdami kelerių pastarųjų metų tendencijas, tampa vis didesne vertybe. Pirkėjas parduotuvėje nori sugaišti vis mažiau laiko, apsipirkimo procesas jam turi būti patogus ir reikalaujantis minimalių pastangų. Atsiskaitymas telefonu ar kitu bekontakčiu būdu tai skubančiam vartotojui galėtų suteikti. Žinoma, galbūt daliai pirkėjų toks atsiskaitymo būdas taptų nepriimtinas dėl saugumo ar kitų priežasčių. Vis tik, manome, kad ateities prekyboje atsiskaitymo būdai tik paprastės ir šis būdas galėtų būti vienas jų. Tačiau kol kas tai tik lūkesčiai ir prognozės“, – pridūrė ji.

Kiti irgi svarsto

 NFC technologiją palaikančias kasas jau diegia ir „Rimi“ – pakeista maždaug pusė iš 650 Lietuvoje esančių kasų. „Iki“ viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė DELFI sakė, kad tinklas svarsto galimybę įdiegti bekontakčius mokėjimus, tačiau konkretaus projekto dar neturi.

„Visuomet ieškome naujų galimybių ir būdų, kurie atitiktų mūsų pirkėjų poreikius ir apsipirkimo procesą padarytų dar greitesniu ir patogesniu. Palankiai vertiname bekontakčių mokėjimų naujovę, todėl ateityje svarstysime galimybes šios naujovės diegimui mūsų prekybos tinkle. Šiuo metu daugiau dėmesio skiriame parduotuvių atnaujinimui bei savitarnos kasoms“, – sakė ji.

„Norfa“ atstovas spaudai Darius Ryliškis taip pat sakė, kad tokias galimybes svarsto, bet techninių sprendimų dar nesiima. Šių metu pirmąjį pusmetį parduotuvių atidarymą planuojančio „Lidl“ komunikacijos departamento vadovė Agnė Dalia Gaižauskienė teigė, kad tinklas atviras naujiems technologiniams sprendimams.

„Vis dėlto tikimės, jog geranoriškai suprasite mūsų nuostatą dėl konkurencinių sumetimų nekomentuoti klausimų, susijusių su ateities planais“, – sakė ji.
 

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...