captcha

Jūsų klausimas priimtas

L. Varanavičius: „Pallas First Investments“ buvo naudojama Vilniaus sporto rūmų projektui

Buvęs bankininkas Liutauras Varanavičius sako, kad jo dalyvavimas Britų Mergelių salose registruotos įmonės „Pallas First Investments“ veikloje buvo susijęs su Vilniaus koncertų ir sporto rūmų bei aplinkinės teritorijos plėtros projektu, kurį ketino įgyventinti Vladimiro Romanovo kontroliuota Ūkio banko investicijų grupė (ŪBIG).
A. Kovoliovo (BFL) nuotr.
A. Kovoliovo (BFL) nuotr.

Komentuodamas vadinamuosius „Panamos popierius“, kuriuos paskelbė portalas 15min.lt, tuometinis Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidentas sakė tiksliai neprisimenantis prieš dešimtmetį vykusio projekto finansinės pusės, tačiau pripažino, kad „Pallas First Investments“ veikloje atstovavo V. Romanovo interesams ir veikė kaip jo patikėtinis.

„Čia to niekas neslepia, taip“, – BNS sakė L. Varanavičius.

„Pallas First Investments“ aktyviai pradėjo veikti 2003 metais

Sprendžiant iš 15min.lt paviešintų dokumentų, „Pallas First Investments“ buvo įsteigta 2002 metais. L.Varanavičius teigė, jog jis nebjuvo įmonės steigėjas ir ją įsigijo metais vėliau.

„Ši bendrovė buvo įsigyta 2003 metais ir, taip, ji buvo įsigyta Vilniaus koncertų ir sporto rūmų sandoriui (.....) „Pallas First Investments“ veikla buvo finansuojama įvairiomis paskolomis, tačiau detalių neprisimenu, tai buvo labai seniai“, – BNS ketvirtadienį sakė L.Varanavičius.

Paskelbti duomenys rodo, kad „Pallas First Investments“ 2003 metais buvo pasirašiusi tirs paskolų sutartis su ŪBIG grupės Bosnijos ir Hercegovinos banko „Balkan Investment Bank“, kurio vienu iš vadovų buvo ir L. Varanavičius. Dviejų paskolų eurais bendra vertė buvo apie 975 tūkst. eurų, trečioji 1,2 mln. dolerių paskola – JAV doleriais.

„Taip, šios paskolos buvo paskirtos, tačiau, kiek prisimenu, ne visi tie sandoriai (susiję su Vilniaus sporto rūmų projektu – BNS) įvyko, man atrodo, ne visos tos paskolos buvo imamos. Gal net ir niekas nebuvo, aš neatsimenu tiksliai tos situacijos. Buvo ten daug įmonių, dalyvavo beveik 20 įmonių (sandoryje – BNS), sunku pasakyti, kas buvo šioje įmonėje („Pallas First Investments“ – BNS)“, – tvirtino L. Varanavičius.

„Tos 20 įmonių buvo susijusios tiek su pirkėjais, tiek su pardavėjais. Labai daug savininkų buvo tuose objektuose, ten buvo ir akcijos, ir nekilnojamojo turto objektai, labai sudėtingas buvo sandoris“, – pridūrė L. Varanavičius.

Tačiau apie Vilniaus sporto rūmų perėmimo sandorį detalios informacijos jis sakė negalintis atskleisti.

„Tikrai nenorėčiau sakyti to, ko neatsimenu. Realiai mano dalyvavimas tame projekte buvo tik tiek, kad kadangi aš turėjau respektabilias pareigas – buvau Futbolo federacijos prezidentas ir Ūkio bei „Balkan Investment Bank“ vadovas, šveicarai sutiko atidaryti sąskaitą. Šiaip sąskaitų Šveicarijos banke bet kam neatidarinėja“, – BNS teigė L. Varanavičius.

Vilniaus sporto rūmų turto perėmimą ŪBIG pradėjo 2004-aisiais

Vilniaus sporto rūmų ir su jais susijusį nekilnojamąjį turtą 2004 metais valdė bendrovė Vilniaus koncertų ir sporto rūmai, kurios kontrolinį 59 proc. akcijų paketą valdė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, tačiau 2004-ųjų rugpjūtį ji akcijas už maždaug 1,8 mln. eurų pardavė Vilniuje registruotai bendrovei „Nota Aurorae“.

Tuomet buvo teigiama, kad šį sandorį finansavo ŪBIG, o vienintelis „Nota Aurorae“ akcininkas, Registrų centro duomenimis, 2004 metais buvo jos vadovas, Kauno rajono Kulautuvos miestelyje registruotas Algirdas Dogelis. „Nota Aurorae“ įsigytos akcijos buvo įkeistos ŪBIG, o reikalavimo teisę į bendrovei suteiktą ŪBIG paskolą 2004 metų lapkritį perėmė Švedijos „Karlskoga Industrifastighets“.

15min.lt paviešinti dokumentai rodo, kad 2004-ųjų gruodį „Pallas First Investments“ pasirašė fiduciarinį susitarimą su Šveicarijos bendrove „Cofis Compagnie Fiduciaire“ – juo pastaroji įsipareigojo „Pallas First Investments“ naudai ir už jos lėšas iš bendrovės Vilniaus koncertų ir sporto rūmai įsigyti nekilnojamąjį turtą – Vilniaus sporto rūmus ir kitus susijusius objektus, įskaitant teisę į žemės nuomą.

Planuoto sandorio vertė susitarime neatskleidžiama, tačiau nurodoma, kad ji bus ne mažesnė kaip 1,16 mln. eurų. Sandorį planuota užbaigti iki 2004 metų pabaigos, o turtas ne ilgiau kaip per dvejus metus turėjo būti parduotas „Pallas First Investments“ pasirinktam pirkėjui. Paviešintuose dokumentuose tiesioginės informacijos apie šio sandorio užbaigimą nėra.

Registrų centrui pateiktoje Vilniaus koncertų ir sporto rūmų 2005 metų veiklos ataskaitoje atskleidžiama, kad siekiant išvengti bankroto, bendrovė už 1,209 mln. eurų pardavė nekilnojamąjį turtą. Tų pačių metų kovą bendrovė išleido 1,88 mln. eurų (tuomet 6,5 mln. litų) vertės akcijų emisiją, kuri sudarė 58,4 proc. įstatinio kapitalo.

Naujas Vilniaus koncertų ir sporto rūmų akcijas įsigijo ŪBIG, kuri tais pačiais metais jas mainų sutartimi perleido taip pat su V. Romanovu susijusiai bendrovei „Asocijuoto turto valdymas“.

Nesėkme pasibaigusios ŪBIG ir Vilniaus savivaldybės derybos dėl sporto rūmų išpirkimo

2005 metų vasarį Vilniaus savivaldybė pareiškė ketinant išpirkti Vilniaus sporto rūmus iš ŪBIG atstovaujančios „Cofis Compagnie Fiduciaire“. ŪBIG tuomet pareiškė Sporto rūmų parduoti neketinanti, tačiau 2006-ųjų gegužę paaiškėjo, kad derybos dėl rūmų išpirkimo vis dėlto vyksta.

2006 metų birželį savivaldybė pareiškė, kad Sporto rūmai bus išpirkti ne daugiau kaip už 7,24 mln. eurų, tačiau nurodė, kad galutinė kaina bus nustatyta derybose, kurias planuota baigti iki rugsėjo mėnesio. Žiniasklaida tuomet skelbė, kad pirmoji ŪBIG pareikalauta suma už Vilniaus koncertų ir sporto rūmus siekė net 100 mln. eurų.

Tuo metu „Cofis Compagnie Fiduciaire“ Vilniaus sporto rūmų nekilnojamojo turto jau nevaldė. 15min.lt ir Registrų centro duomenimis, 2006 metų balandį šis turtas buvo panaudotas, apmokant naują bendrovės 4,388 mln. eurų (tuomet 15,15 mln. litų) nominalios vertės „Finansinio ir nekilnojamojo turto valdymas“ akcijų emisiją, kuri atiteko „Cofis Compagnie Fiduciaire“, o per ją – „Pallas First Investments“.

Naujos akcijos sudarė beveik 100 proc. „Finansinio ir nekilnojamojo turto valdymo“ įstatinio kapitalo.

Stringant Vilniaus savivaldybės ir ŪBIG deryboms dėl sporto rūmų išpirkimo (jų terminas buvo pratęstas iki 2006-ųjų pabaigos, vėliau – iki 2007 metų lapkričio, tačiau taip ir nebuvo užbaigtos), „Pallas First Investments“ turimas „Finansinio ir nekilnojamojo turto valdymo“ akcijas nusprendė parduoti su ŪBIG ir V. Romanovu susijusiai Kauno bendrovei „Pramprojektas“.

Sporto rūmų nekilnojamasis turtas keičia savininkus

15min.lt paviešinta informacija rodo, kad „Pallas First Investments“ ir „Pramprojekto“ sutartis buvo pasirašyta 2006 metų spalio 11 dieną, o akcijų pardavimo kaina siekė 4,55 mln. eurų. Informacijos, ar šis sandoris buvo užbaigtas, 15min.lt paviešintuose dokumentuose nėra. To neatskleidė ir L. Varanavičius.

„Neatsimenu. Neatsimenu sandorio detalių, žinau, kad pelno neuždirbo, dėl to deklaruoti nieko nereikėjo. Nematau, apie ką diskutuoti“, – 15min.lt internetinės konferencijos metu sakė L. Varanavičius.

Registrų centrui pateiktoje „Pramprojekto“ 2006 metų ataskaitoje skelbiama, kad bendrovė už 4,55 mln. eurų iš nenurodyto pardavėjo įsigijo beveik 100 proc. „Finansinio ir nekilnojamojo turto valdymo“ akcijų, tačiau tais pat metais šias akcijas už tokią pat sumą pardavė. Kam parduotos akcijos, ataskaitoje nenurodoma.

Iš Registrų centrui pateiktos „Finansinio ir nekilnojamojo turto valdymo“ 2007 metų veiklos ataskaitos matyti, kad 2007-ųjų pabaigoje bendrovė turėjo tris akcininkus – Britų Mergelių salose registruotą „UniConto“ (beveik 90 proc.), „Balkan Investment Bank“ (beveik 10 proc.) ir Laimutę Šarapenko (0,07 proc.).

Tikėtina, kad „Finansinio ir nekilnojamojo turto valdymas“ Vilniaus sporto rūmų nekilnojamojo turto tuomet jau nevaldė – jis tikriausiai buvo parduotas dar 2006 metais. Registrų centrui pateiktoje „Finansinio ir nekilnojamojo turto valdymo“ 2006 metų veiklos ataskaitoje atskleidžiama, kad metų pabaigoje užsienyje registruota „Progressa“ bendrovei buvo skolinga 4,48 mln. eurų, o ši „pirkėjo skola“ turėjo būti grąžinta per vienerius metus.

2007-ųjų pabaigoje „Progressa“ tarp „Finansinio ir nekilnojamojo turto valdymo“ skolininkų nefigūravo, tačiau tuomet bendrovei 4,47 mln. eurų jau buvo skolinga su V. Romanovu ir ŪBIG susijęs „Optimalus turto valdymas“.

Kada ir kaip Vilniaus sporto rūmai ir su jais susijęs nekilnojamasis turtas galutinai perėjo į ŪBIG rankas, neaišku, tačiau, sprendžiant iš Registrų centrui pateiktos bendrovės 2009 metų ataskaitų, tai įvyko iki 2007-ųjų pabaigos. Tuomet nurodyta, kad šio turto likutinė vertė yra 3,5 mln. eurų ir jis yra įkeistas Ūkio bankui.

„Tas viskas jau vyko po mano išėjimo, kadangi mano konfliktas su V. Romanovu kilo būtent dėl Sporto rūmų, kuriuos norėta įkeisti Ūkio bankui už didelę kainą“, – BNS teigė L. Varanavičius.

„Pallas First Investments“ veiklos nutraukimas

Iš Ūkio banko stebėtojų tarybos pirmininko pareigų L. Varanavičius pasitraukė 2009 metų kovo mėnesį. Tais metais buvo nutraukta ir „Pallas First Investments“ veikla. 15min.lt atskleisti dokumentai rodo, kad tų metų rugpjūtį L.Varanavičius nurodė uždaryti šios įmonės sąskaitas, o lėšas pervesti į „Balkan Investment Bank“ sąskaitą Ūkio banke, kurios naudos gavėja buvo kita ofšorinė bendrovė „Centrotex Impex Corp“.

L. Varanavičius savo „Facebook“ paskyroje nurodė, kad iš „Pallas First Investments“ akcinio kapitalo, kuris siekė apie 5 tūkst. JAV dolerių,  buvo padengtos teisinės įmonės valdymo išlaidos, o pervestų lėšų likutis siekė 2 tūkst. dolerių.

2009-ųjų ŪBIG ataskaitoje taip pat skelbta, kad bendrovė planuoja iki 2011-ųjų kovo parduoti Vilniaus sporto rūmų kompleksą neįvardijamam pirkėjui, tačiau šie planai taip ir nebuvo įgyvendinti. Šis sandoris baigtas tik pernai, kai tuomet jau Šiaulių banko naudai įkeistus Sporto rūmus iš bankrutuojančios ŪBIG už 5,4 mln. eurų įsigijo valstybės turtą valdantis Turto bankas, kartu su savivaldybe čia ketinantis įrengti Vilniaus kongresų centrą.

Pasak Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus Kęstučio Jucevičiaus, tarnyba vertins 15min.lt paviešintą informaciją.

„Vertiname visą informaciją, gautą žiniasklaidos ir kitais kanalais, įskaitant ir dėl L. Varanavičiaus“, – BNS sakė K. Jucevičius.

V. Romanovas po to, kai 2013-ųjų vasarį buvo sustabdyta jo valdyto Ūkio banko veikla, išvyko į Rusiją, buvo paskelbta jo tarptautinė paieška. 2014 metų balandį jis buvo sulaikytas Maskvoje, bet netrukus paleistas į laisvę, o tų pačių metų rugpjūtį Rusija informavo, kad jam suteiktas prieglobstis.

L. Varanavičius 2001–2009 metais buvo Ūkio banko stebėtojų tarybos bei valdybos pirmininkas ir akcininkas. 2000–2012 metais jis dirbo LFF prezidentu.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: „Panama Papers“ skandalas

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close