captcha

Jūsų klausimas priimtas

Automobilio draudimo paradoksas: jei nekaltas, primokėk

Kiekvieną automobilį privalu drausti civilinės atsakomybės draudimu, o jeigu jį apgadino, padarytą žalą turėtų atlyginti kaltininko draudimo bendrovė. Tačiau gali būti, kad už avarijoje sudaužytos mašinos remontą turės primokėti pats nukentėjęs vairuotojas.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Draudikai pripažįsta, kad taip nutinka, kai apgadinama nenauja transporto priemonė.

Pakeisti jos dalis ar detales naujomis negalima, nes jos savininkas neteisėtai praturtėtų. Dėl to remontuojant automobilius ieškoma neaiškios kokybės dalių iš laužynų, perkamos prastesnės, neoriginalios dalys. Arba dėl eismo įvykio nekaltam vairuotojui tenka susimokėti pačiam.

Pats kaltas, jei tave taranuoja

Į nepavydėtiną situaciją neseniai pateko DELFI skaitytojas Danielius (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinoma). Nemažą vairavimo stažą turintis vilnietis tapo tiesiog aplinkybių auka.

„Kartą važiuoju sau ramiai po darbo namo. Viskas kaip visada, kai staiga vieną akimirką pasižiūriu į galinio vaizdo veidrodėlį ir bac – į užpakalį trenkiasi fūra. Žmonės nenukentėjo, tik mano mašinos galas. Kadangi vilkike buvo vaizdo registratorius, dėl aplinkybių – irgi niekam jokių klausimų nekilo“, – prisiminė pašnekovas.

Jis pasakojo, kad į įvykio vietą iškviesta policija oficialiai nustatė, jog avarijos kaltininkas – sunkvežimio vairuotojas.

„Taigi apgadintas galinis „bamperis“, kurį reikia perdažyt ir apatinė plastikinė detalė. Ją visą reikia keist, nes neperdažoma. Ir dar atšvaitą reikia pirkt naują, nes sudaužytas. Nueinu į draudimą, o ten sako, viskas puiku, atlyginsime ir pasiūlo 180 Eur, iš kurių meistrai juokiasi, nes vien ta apatinė detalė kainuoja 120 Eur. Tada draudikai vėl sako: tvarka, duosime jums servisų sąrašą ir jie sutaisys. O ten vis dėlto paaiškėja, kad už naują detalę (atšvaitą ir galinę detalę) man atlygins tik 50 proc., nes mašina nenauja“, – tikino nukentėjęs vairuotojas.

Jis teigė suprantąs, kad tokia tvarka nustatyta teisės aktuose. Tačiau nesuprantama, kodėl papildomų išlaidų turi patirti niekuo dėtas eismo dalyvis.

„Taigi išvada tokia: jei mašina nenauja, važiuoji sau žmogus ramiai gatve, tave užpuola ir taranuoja bepročiai fūristai ir tau reikia padengt pusę detalių kainos jei jos neremontuojamos arba pirkti iš laužyno neaišku kokias. Bet kodėl turiu pirkt dėvėtas, jei mano detalės man labai gražios buvo“, – liūdnai šyptelėjo skaitytojas.

Trūksta sprendimų laisvės?

Dėl žalos atlyginimo jis teigė bendravęs su bendrove „CompensaServices“.

Jos rinkodaros ir pardavimų rėmimo specialistė Kristina Pukėnaitė-Gerdžiūnienė DELFI teigė, kad nežinodama visų detalių situaciją galinti paaiškinti tik iš dalies. Tačiau bendrovė esą yra pasiruošusi į atsakyti į klientų klausimus ir operatyviai spręsti jiems kilusias problemas.

„Draudikas visais atvejais nustato draudimo išmokos dydį, tai yra apskaičiuoja žalos dydį arba derina remonto darbų sąmatas su remonto įmonėmis. Ši, įvertinusi transporto priemonės apgadinamus, sprendžia, kurias dalis būtina keisti, o kurias galima remontuoti.

Atskirais atvejais, detales tikslinga keisti kitomis, kadangi nėra galimybių ar būtų neekonomiška jas remontuoti. Tokiu atveju nukentėjęs eismo įvykio dalyvis gali pasirinkti detales keisti naujomis, originaliomis arba jau naudotomis detalėmis“, – aiškino specialistė.

Anot jos, apskaičiuodamas padarytą žalą ir mokėtiną draudimo išmoką, draudikas vadovaujasi visiems privalomomis galiojančiomis taisyklėmis ir „neturi didelės sprendimų laisvės, kaip nustatyti transporto priemonės vertę ir mokėtinos draudimo išmokos dydį“.

Žalos dėl turto sugadinimo atlyginimo dydis nustatomas pagal detalių ar dalių rinkos vertę iki eismo įvykio, nuvertinant keičiamų dalių vertę dėl jų nusidėvėjimo.

„Toks nusidėvėjimas taikytinas dėl to, kad keičiant dėvėtas detales naujomis, nukentėjusio eismo įvykio dalyvio remontuotinas turtas negali būti pagerintas, o turi būti atstatytas į tokią padėtį, kuri buvo iki eismo įvykio“, – paaiškino specialistė ir pridūrė, kad nusidėvėjimo skaičiavimo tvarka patvirtinta finansų ministro įsakymu.

„Pavyzdžiui, jei tam tikros naujos detalės kaina būtų 1 tūkst. Eur, o pagal instrukciją taikytinas 50 proc. detalių nusidėvėjimas ir nukentėjęs eismo įvykio dalyvis pasirinktų sugadintą detalę keisti nauja ir originalia detale, tai jam tektų papildomai sumokėti likusią 500 Eur sumą. Tačiau, jei nukentėjęs eismo įvykio dalyvis pasirinktų dėvėtą, tokią pačią kaip sugadintoji detalę, papildomai mokėti jam nereiktų“, – skaičiavo K. Pukėnaitė-Gerdžiūnienė.

Yra kodeksas ir „rinkos apsisprendimas“

Transporto priemonių draudikų biuro direktorius Algimantas Križinauskas pripažino, kad tokia tvarka, kai už mašinos remontą primokėti turi nekaltas vairuotojas, nėra visiškai teisinga. Tačiau dėl to nereikėtų kaltinti draudikų, nes taisykles esą nustato ne jie.

„Šaknys mūsų teisinėje sistemoje – pradedant nuo Civilinio kodekso. Negali būti nepagrįsto praturtėjimo, turi būti atkurta tokia pati vertė, kokia buvo eismo įvykio metu. Ne visai draudikai nustatė tokius dalykus, bet gerai suprantu, ką klausiate“, – kalbėjo A. Križinauskas.

Jis teigė negalintis pasakyti, kokia žalos atlyginimo tvarka taikoma kitose Vakarų Europos valstybėse, bet Latvijoje ir Estijoje ji esą panaši ir priklauso nuo to, kaip „rinka apsisprendžia dirbti“.

Pasak direktoriaus, draudikai čia nenori leisti pinigų naujoms originalioms detalėms, tačiau nenori erzinti ir klientų, dėl to nepataisomas detales keičia dėvėtomis arba neoriginaliomis. Arba jei klientui mokama draudimo išmoka, iš jos atimamas „detalių nusidėvėjimas“.

„Iš tikrųjų yra čia toks moralinis momentas. Žmogus nukentėjo, ne pats padarė eismo įvykį ir staiga jam sako: primokėk 50 eurų, kadangi tau pakeista detalė. Aišku, už darbus ir visa kita nusidėvėjimas nėra skaičiuojamas, bet už detales taip, gali taip būti“, – samprotavo A. Križanauskas.

Anot jo, Didžiojoje Britanijoje civilinės atsakomybės draudimas neatsiejamas nuo kasko draudimo, dėl to gyventojams nereikia rūpintis papildomomis išlaidomis, dėl visko susitaria draudimo bendrovės. Tiesa, šioje šalyje draudimas gerokai brangesnis.

„Žinoma, viskas turi savo kainą. Jeigu jūsų draudimo sutarty numatytas pakaitinis automobilis, jis gi ne iš dangaus nukrenta. Čia lygiai tas pats – tai yra draudimo tarifo dydžio ir suteikiamų paslaugų santykis“, – aiškino direktorius.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close