captcha

Jūsų klausimas priimtas

Po trumpos pertraukos į degalinių švieslentes grįžta pokyčiai

Atidesni vairuotojai jau turėjo pastebėti, kad pirmosiomis balandžio dienomis kai kuriose degalinėse kuro kainos padidėjo. Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovė Daiva Jokšienė aiškina, jog taip yra dėl išaugusių didmeninių naftos produktų kainų.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Sausio pabaigoje keliais centais nukritusios vidutinės degalų kainos vasarį ir kovą beveik nesikeitė. A95 ir A98 markių benzinas svyravo tarp 0,96 ir 1 euro, dyzelinas – tarp 0,81 ir 0,84 euro. Tačiau balandį benzino kainos kai kur jau perkopė 1 euro ribą. Pavyzdžiui, „Statoil“ parduodamo „95 miles“ benzino kaina balandžio 5 dieną siekė 1,066 euro, „Lukoil“ „95 ecto plus“ – 1,032 euro.

Dyzelinas šiose degalinėse antradienį kainavo atitinkamai 0,93 euro „Statoil“ ir 0,881 euro „Lukoil“. Pigiausios degalų kainos išlieka „Regusa“ ir „Jozita“ degalinėse, kur balandžio pradžioje A95 markės benzino buvo galima nusipirkti už 0,98 euro, o dyzelino – už 0,80 euro.

Brangsta didmenoje

D. Jokšienė DELFI sakė, kad šie pokyčiai susiję su naftos produktų brangimu didmeninėje rinkoje. „Kovo mėnesį, lyginant su vasariu, didmenos kaina pakilo maždaug 5 proc., kai mažmena išliko maždaug tame pačiame lygyje kaip ir vasarį.

Tačiau pastarosiomis dienomis pabrangimas pradeda atsispindėti“, – sakė ji. Pašnekovė pabrėžė, kad panašios tendencijos matomos ir Lietuvos kaimyninėse šalyse. Kaip DELFI anksčiau yra aiškinęs „Orlen Lietuva“ atstovas spaudai Mindaugas Linkaitis, didmenines benzino ar dyzelino kainas lemia agentūros „Platts“ indeksai.

„Reikia suprasti, kad nafta, benzinas ir dyzelinas yra trys skirtingi dalykai – trys skirtingos žaliavos, kuriomis prekiaujama trijose skirtingose rinkose. Todėl negalima jų paimti ir suplakti į vieną“, – teigė M. Linkaitis.

Savo ruožtu D. Jokšienė priminė, kad maždaug 40 proc. mažmeninės degalų kainos priklauso nuo didmeninės kainos, tačiau negalėjo įvardinti, kiek dėl 5 proc. pabrangimo keisis skaičiai degalinių švieslentėse.

„Kiekviena degalinė nustato savo kainą, turi savo politiką, principus, todėl tos kainos skirtingos“, – teigė D. Jokšienė.

Ateities sandoriai brangesni

Pastaruosius 3 mėnesius „Brent“ rūšies naftos kainos pasaulinėje rinkoje keitėsi nuo 27,5 JAV dolerio už barelį iki beveik 40 dolerių. WTI rūšies nafta per tą patį laikotarpį svyravo nuo 25 dolerių, o vienu metu buvo perkopusi 40 dolerių ribą. Iš šiuo metu sudaromų ateities sandorių matyti, kad prekiautojai tikisi šiokio tokio naftos kainų pabrangimo.

Pavyzdžiui, 2017 metų sausio mėnesiui sudaromų sandorių „Brent“ kainos siekia 40,33 dolerio už barelį, o WTI – 40,13 dolerių. Komentuodama šias tendencija D. Jokšienė pastebėjo, kad nereikėtų tarp didmeninių naftos ir mažmeninių naftos produktų kainų ieškoti tiesioginės koreliacijos, tačiau sutiko, kad pirmosios tam tikros įtakos turi. „Kalbame apie naftos produktus, todėl jeigu nafta brangs, tai ir didmeninės, o vėliau ir mažmeninės kainos, be abejo, kils“, – sakė ji.

Kaip keičiasi

Kaip anksčiau yra paskaičiavęs ir išaiškinęs „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, degalų kainas sudaro ne tik naftos kaina, perdirbėjo bei degalinės maržos, bet ir jiems taikomas akcizas bei pridėtinės vertės mokestis (PVM). Sausį N. Mačiulis socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino lentele, kurioje matyti, kiek Lietuvoje kainuotų degalai, jei naftos kaina siektų 60, 30 arba 1 JAV dolerį už barelį.

„Lietuviai labai jautriai reaguoja į faktą, kad nafta atpigo dvigubai ar net trigubai 2014 metais, o kuro kaina degalinėse tiek pat nepinga. Tiesiog mes dažnai užmirštame, kad Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, mokesčiai kurui yra labai dideli: ypač didelis akcijas ir netgi PVM yra skaičiuojamas nuo kainos, jau įskaičiavus akcizą, – DELFI komentavo ekonomistas. – Mes mokame ne tik akcizą ir PVM, bet ir PVM nuo akcizo“.

Pasak jo, lengviausiai tai, kad degalinėse kainos taip stipriai nereaguoja į pasaulinės naftos kainos pasikeitimą, iliustruoja pavyzdys, kiek kainuotų degalai degalinėje, jei naftos kaina kristų beveik nieko nekainuotų.

„Sudedant fiksuotą akcizą, naftos perdirbėjo ir mažmeninio prekybininko maržą, pridėjus PVM ir akcizą, gautume 0,8 euro, net jei nafta nieko nekainuotų. O jei nafta kainuotų apie 60 JAV dolerių už barelį, tai tada benzino litras degalinėje kainuotų apie 1,2 euro“, – sakė N. Mačiulis.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...